Oksidacinis stresas

Kas yra oksidacinis stresas?

Oksidacinis stresas yra procesas, kurio metu organizme susidaro per didelis laisvųjų radikalų kiekis, kurie gali pažeisti ląsteles ir sukelti jų degeneraciją. Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, kurios, bandydamos atgauti pusiausvyrą, reaguoja su kitomis molekulėmis, sukeldamos ląstelių pažeidimus. Normalus organizmo funkcionavimas užtikrina tam tikrą laisvųjų radikalų ir antioksidantų pusiausvyrą. Kai ši pusiausvyra pažeidžiama ir laisvųjų radikalų susidaro daugiau, nei organizmas gali neutralizuoti, išsivysto oksidacinis stresas. Tai gali pažeisti įvairius kūno audinius ir ilgainiui skatinti lėtinių ligų atsiradimą. Oksidacinis stresas susijęs su senėjimo procesais bei įvairių sveikatos problemų vystymusi, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, neurodegeneracinės ligos (pvz., Alzheimerio liga) ir diabetas. Organizmo gebėjimas kovoti su oksidaciniu stresu labai priklauso nuo antioksidantų, kurie neutralizuoja laisvuosius radikalus, kiekio. Todėl sveika mityba, turtinga antioksidantais (vitaminai C, E, selenas), yra svarbi siekiant sumažinti oksidacinio streso poveikį.

Oksidacinio streso tyrimas

Oksidacinio streso tyrimas gali padėti įvertinti organizmo laisvųjų radikalų ir antioksidantų pusiausvyrą. Šis tyrimas leidžia įvertinti, ar organizme yra per daug oksidacijos procesų, kurie gali būti žalingi ląstelėms ir audiniams. Tyrimui naudojami kraujo, šlapimo ar net seilių mėginiai, kuriuose ieškoma specifinių žymenų, rodančių oksidacinio streso lygį. Paprastai tikrinamos tokios medžiagos kaip malondialdehidas (MDA) ir izoprostanai, kurie susidaro ląstelių pažeidimo metu. Šio tyrimo rezultatai gali padėti gydytojams nustatyti, ar būtina stiprinti organizmo apsaugą antioksidantais, reguliuoti mitybą ar sumažinti tam tikrus įpročius, galinčius didinti oksidacinį stresą, pavyzdžiui, rūkymą ar netinkamą mitybą.

Kas sukelia oksidacinį stresą?

Oksidacinį stresą sukelia įvairūs veiksniai, kurie padidina laisvųjų radikalų kiekį organizme:

• Aplinkos tarša. Oro užterštumas, cheminės medžiagos, pesticidai gali padidinti laisvųjų radikalų kiekį.
• Rūkymas ir alkoholis. Šie įpročiai didina oksidacinį stresą, nes organizmas sukuria daugiau laisvųjų radikalų bandydamas detoksikuoti šias medžiagas.
• Bloga mityba. Greitas maistas, cukrus, transriebalai ir kiti nepalankūs maisto produktai gali skatinti oksidacinius procesus.
• UV spinduliai. Per daug laiko būnant saulėje be tinkamos apsaugos, oda patiria oksidacinį stresą.
• Lėtinės ligos ir uždegimai. Tokios ligos kaip diabetas ir lėtiniai uždegimai gali padidinti laisvųjų radikalų kiekį organizme.
• Stresas. Psichologinis stresas taip pat prisideda prie laisvųjų radikalų formavimosi, o ilgesnį laiką patiriamas stresas gali susilpninti organizmo apsaugą nuo jų.

Oksidacinio streso mažinimui svarbi sveika mityba, turtinga antioksidantais, reguliari mankšta bei kenksmingų įpročių vengimas.