Kalcio papildai
Kalcis yra pagrindinis organizmo „karkasas”, statybinė medžiaga. Jis sudaro apie 2% žmogaus svorio, o 99% kalcio yra žmogaus dantyse ir kauluose. Šis mikroelementas labiausiai reikalingas kaulams ar dantims, tačiau kalcis taip pat svarbus normaliam kraujo krešėjimui, normaliai energinių medžiagų apykaitai, normaliai raumenų veiklai, normaliam nervų impulso perdavimui, normaliam virškinimo fermentų veikimui. Kalcis atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi ir specializacijos procesuose. Todėl šio svarbaus mineralo trūkumas gali tapti rimtų ligų atsiradimo priežastimi.
Didžiausia kaulų masė ir tankis sukaupiami vaikystėje ir jaunystėje, pikas maždaug pasiekiamas apie 30-uosius metus. Tad norint išsaugoti reikiamą kaulų masę ir visavertę jų struktūrą, dar jauname amžiuje būtina rūpintis tinkama mityba ir pakankamu fiziniu aktyvumu.
Kam reikalingas kalcis?
Jei organizme trūktų kalcio, sutriktų kraujo krešėjimas, nervų sistema negalėtų tinkamai perduoti informacijos, raumenys nepajėgtų susitraukinėti, neveiktų skrandžio peristaltika.
Organizme stokojant kalcio, gali pasireikšti šie simptomai:
- raumenų ir sąnarių skausmas
- pėdų ir blauzdų mėšlungis
- raumenų trūkčiojimas, tikas
- dirginimas balso stygų zonoje, gerklės spazmai
- lūpų, kojų, rankų tirpimas
- nuovargis
- sunkiai išnykstančios mėlynės, dažniausiai ant kojų
Būtina žinoti, kad kalcį organizmas įsisavina tik esant tam tikram vitamino D kiekiui. Per parą žmogus turėtų gauti apie 1000 mg kalcio ir apie 800–1000 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D. Tam tikruose amžiaus tarpsniuose, pavyzdžiui, mažiems vaikams arba senyvo amžiaus žmonėms, ypač moterims, gali prireikti didesnių vitamino D dozių.
Kalcio galime gauti su įvairiais maisto produktais. Geriausi, natūralūs kalcio šaltiniai yra: pienas, jogurtas, kietasis sūris, kiaušiniai, migdolų riešutai, chia sėklos, figos, ankštiniai, svogūnai, kopūstai. Tuo tarpu pagrindinis vitamino D šaltinis – ultravioletiniai saulės spinduliai, todėl jis dažnai vadinamas saulės vitaminu. Iš maisto gauname vos 10% vitamino D, todėl rudenį ir žiemą daugelis žmonių jo ima stokoti.
Ar žinote, kad mūsų organizmas iš maisto produktų nepasisavina kalcio 100%? Pavyzdžiui, iš kiaušinių žmogaus organizmas pasisavina tik 16% kalcio, iš krakmolo – apie 14%, iš moliuskų – apie 12%, iš pieno – dar mažiau.
Tuo tarpu jūrinės kilmės kalcis, išgaunamas iš raudonųjų dumblių, yra pasisavinamas beveik 90%! Jūrinio kalcio sudėtyje yra 32% kalcio, 2% magnio ir dar 72 mikroelementai (kalis, natris, fosforas ir lt.), kurių proporcijos yra panašios į esančias žmogaus organizme, todėl jūrinio kalcio įsisavinimas yra daug didesnis nei neorganinių mineralų. Akytą (porėtą) korį primenanti jūrinio kalcio molekulinė struktūra labai panaši į žmogaus kaulo struktūrą, todėl jūrinis kalcis laikomas efektyviausiu būdu pernešti šį mineralą į žmogaus ląsteles.
Kokia yra kalcio dienos norma?
Kalcis patenka į penketuką gyvybiškai svarbių elementų, sudarančių žmogaus kūną - po anglies, deguonies, vandenilio ir azoto.
Vidutiniškai žmogaus organizme yra apie 1200 g kalcio, iš kurių 99% yra kauluose ir dantyse, likusi dalis yra ekstraląsteliniame skystyje ir dalyvauja daugelyje biocheminių reakcijų.
Sulaukus 40+ metų amžiaus, maždaug pusei žmonių stinga kalcio, o perkopus 60 metų amžiaus ribą, jo trūksta beveik 90% žmonių.
Kalcio poreikis išauga fiziškai mažai aktyviems žmonėms, kurie rūko ir/ar per parą suvartoja daugiau nei 50 g alkoholio, kurie vartoja hormoninius vaistus ar yra paveldėję polinkį sirgti osteoporoze.
Tyrimais įrodyta, jog iš suaugusio žmogaus kaulinio audinio organizmas pasiima apie 700 mg kalcio, todėl toks pat kiekis kalcio turėtų nuolat atsinaujinti. Jeigu kraujyje kalcio yra nepakankamai, organizmas jį intensyviai “skolinsis” iš kaulų, todėl kaulinės substancijos masė ir tankis ilgainiui pradės mažėti.
Rekomenduojamos kalcio paros normos:
- Vaikams – 360-700 mg
- Paaugliams - 800 mg
- Suaugusiems – 1000-1200 mg
- Nėščiosioms ir žindančiosioms moterims - 1200 mg
Papildomai kalcį vartoti naudinga vartoti:
- paaugliams, kai intensyviai auga kaulai
- nėščioms ir žindančioms moterims
- menopauzės metu, siekiant profilaktiškai apsisaugoti nuo osteoporozės, kai kaulų tankis mažėja dėl hormoninių pokyčių
- sergant dismenorėja ir migrena
Kalcio papildų veiksmingumas priklauso nuo tinkamo preparatų vartojimo laiko. Geriausia jį vartoti vakare, po 19 val. Vienu metu organizmas negali pasisavinti daugiau kaip 500 mg kalcio, todėl rekomenduojama jį vartoti mažesniais kiekiais per kelis kartus.
Vartojant kalcį svarbu žinoti, kad jis pablogina tetraciklinų ir chinolono grupės antibiotikų bei geležies įsisavinimą organizme. Todėl šiuos preparatus derėtų vartoti atskirai.
Koks kalcis pasisavinamas geriausiai?
Kaip rodo tyrimai, geriausiai kalcį žmogaus organizmas pasisavina iš jūrinės kilmės augalų: dumblių, koralų. Dumblių ar koralų molekulės primena akytą ir porėtą žmogaus kaulo struktūrą, todėl jūrinės kilmės kalcio pasisavinamas siekia net 89%! Svarbu žinoti tai, kad kalcio pasisavinimą gerina vitaminai D3 ir K2 bei silicis.
Ar galima perdozuoti kalcio? Kokios to pasekmės?
Kalcio trūkumą organizme gali nustatyti tik medikai, atlikę specialius kraujo ir šlapimo tyrimus. Be gydytojo paskyrimo vartoti kalcio preparatų nerekomenduojama, nes per didelės jo dozės gali pakenkti organizmui - sutrikdyti inkstų veiklą ar kraujotaką.
Paprastai kalcio perteklius pašalinamas su šlapimu, tačiau jo perdozavus, organizmas ima blogiau įsisavinti magnį, taip pat prasideda druskų nusėdimas sąnariuose, gali pradėti formuotis inkstų akmenys.