Probiotikai vaikams ir kūdikiams

Žodis “probiotikai” yra kilęs iš graikų kalbos, “Pro” reiškia “už”, o “bio” — “gyvybė, gyvenimas”. Probiotikai - tai gyvybingi mikroorganizmai, reziduojantys žmogaus organizme – žarnyne, burnos ir nosies gleivinėse, ant odos ir net širdyje. Didžioji jų dalis yra sukoncentruota plonajame ir storajame žarnyne. Šios žmogui naudingos bakterijos ne tik rūpinasi sklandžiu virškinimo trakto darbu, bet ir gamina B grupės vitaminus, kai kuriuos neurotransmiterius, pavyzdžiui, serotoniną ir dopaminą. Gerosios probiotinės bakterijos sugeba neutralizuoti žmogaus organizmui kenksmingas medžiagas (nuodingus medžiagų apykaitos produktus, sunkiuosius metalus, kancerogenus). Žarnyne yra sukoncentruota pie 80 proc. imuninių ląstelių, tad sveika mikrobiotos pusiausvyra – raktas į stiprų imunitetą.

Probiotiniais mikroorganizmais laikomos bifidobakterijos ir lakto bifidobakterijos , propionobakterijos, termofiliniai streptokokai, kai kurios sporinės bakterijos.

Šalia gerųjų, žmogaus organizmui naudingų bakterijų, įsikūrusios ir kitos – oportunistinės ir patogeninės, galinčios sukelti ligas ir sveikatos sutrikimus. Ir vienos, ir kitos bakterijos reikalingos, svarbu tik, kad nebūtų pažeista sveika jų tarpusavio pusiausvyra: 80 proc. gerųjų bakterijų ir 20 proc. visų likusių. Jei ši trapi pusiausvyra pažeidžiama, pavyzdžiui, vartojant chemoterapinius preparatus ar antibiotikus, kurie sunaikina ne tik patogeninius mikrobus, bet ir gerąsias bakterijas, žarnyno mikrobiotos balansui atkurti rekomenduojama papildomai vartoti naudingųjų probiotinių bakterijų. Jų gausu natūraliai fermentuotame, raugintame maiste (pavyzdžiui, ekologiškos raugintos daržovės, kefyras, jogurtas) arba galima įsigyti papildų pavidalu, kurie taip pat vadinami probiotikais.

Kada probiotikai reikalingi?

Moksliškai įrodyta, kad žmogaus organizme gyvenančių bakterijų genai maždaug 100 kartų viršija paties žmogaus genų skaičių, tai reiškia, kad net 99 proc. mūsų DNR priklauso ne mums, o mumyse gyvenantiems mikroorganizmams.

Visų žmogaus organizme gyvenančių mikroorganizmų visuma vadinama mikrobiomu ir jis yra laikomas atskiru organu, kaip kepenys, plaučiai ar širdis.

Dėl kokių nors priežasčių sutrikus mikrofloros pusiausvyrai, žarnyne išauga patogeninių bakterijų skaičius, jos sparčiai ima daugintis ir klestėti, palaipsniui išstumdamos gerąsias bakterijas ir tokiu būdu silpnindamos imunitetą ir sukeldamos ligą.

Probiotikų prireikia būtent tada, kuomet sutrinka žarnyno mikrobiotos pusiausvyra. Mikrobiotos disbalansas vadinamas disbakterioze. Tai gali nutikti tais atvejais, kai geriami bakterijas naikinantys vaistiniai preparatai (chemoterapija, antibiotikai), vartojant kontraceptines piliules, steroidinius preparatus, esant nesubalansuotai mitybai, kurioje mažai natūralių skaidulinių medžiagų, tarnaujančių kaip maistas gerosioms žarnyno bakterijoms. Žarnyno mikrobiota taip pat jautriai reaguoja į stresą, ypač ilgalaikį. Probiotikus gydytojai dažniausiai rekomenduoja organizmo atstatymui po antibiotiku vartojimo, siekiant greičiau atstatyti sutrikusią mikrobiotos pusiausvyrą.

Gerųjų bakterijų žmogaus organizmas netenka ir apsinuodijimo bei organizmo intoksikacijos atvejais, kai gausiai vemiama ir viduriuojama. Taip pat gelbsti probiotikai nuo pilvo pūtimo, dujų kaupimosi, varginant sunkumo jausmui pavalgius, taip pat – diagnozavus dirgliosios žarnos sindromą ar sergant Krono liga.

Kuo skiriasi probiotikai vaikams ir suaugusiems?

Probiotiniai papildai dažniausiai būna kapsulių pavidalu, nes dauguma probiotinių bakterijų yra neatsparios skrandžio rūgščiai, tulžies druskoms ir kasos fermentams. Tačiau kūdikiai ir vaikai dar nemoka saugiai nuryti kapsulės, todėl jiems skirti probiotiniai papildai būna kitos formos. Probiotikai kūdikiams dažniausiai yra suspensijos, lašiukų ar tirpių miltelių pavidalu, probiotikai vaikams – kramtomų tablečių, guminukų ar miltelių formos.

Kada skiriami probiotikai kūdikiams?

Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra itin svarbūs teisingam mikrobiotos formavimuisi, o vaiko žarnynas formuojasi nuo gimimo iki maždaug trejų metų.

Kūdikiai gimsta beveik sterilūs ir savo asmeninį bakterijų rinkinį susiformuoja iš artimiausios aplinkos. Pirmuosius probiotikus (lakto bifidobakterijas) vaikelis gauna kartu su mamos pienu. “Savo” mikroorganizmais su tik ką gimusiu kūdikiu “pasidalina” ne tik mama, lytėdama ir žindydama vaiką, bet ir kiti šeimos nariai ir net keturkojai augintiniai. Kūdikiams ir vaikams žarnyne gyvenančios gerosios bakterijos yra itin svarbios – būtent jos nuo pat gimimo padeda „mokyti ir treniruoti“ imuninę vaiko sistemą.

Pirmąją “dozę” probiotikų kūdikis gauna su mamos pienu, kuriame ypač gausu bifidobakterijų, kolonizuojančių storąjį žarnyną. Kūdikiams skirti pieno mišiniai taip pat dažnai būna praturtinti probiotinėmis kultūromis.

Papildomai kūdikystėje probiotikai dažniausiai skiriami, kai gimsta neišnešiotas naujagimis, esant virusinės infekcijos sukeltam viduriavimui (roto, noro viruso atvejais), gydant antibiotikų sukeltą diarėją, opinį kolitą arba kūdikių atopinį dermatitą.

Probiotikai yra žmogaus organizmui naudingos bakterijos, todėl juos vartoti saugu. Tačiau tiek kūdikiams, tiek maitinančioms ar žindančioms moterims probiotikus derėtų rinktis pasitarus su gydytoju ar vaistininku.

Kur galima įsigyti probiotikų kūdikiams ir vaikams?

Užsukę į el.parduotuvę merita.lt, rasite naudingos informacijos apie probiotikus kūdikiams ir vaikams ir vos per kelias minutes galėsite suformuoti savo užsakymą internetu. Probiotinius papildus taip pat galite įsigyti ir Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose esančiuose vaistinėse. Kartais probiotikams būna taikoma akcija, tai puiki proga juos įsigyti pigiau, geresne kaina. El.svetainėje taip pat rasite atsiliepimus apie populiariausius produktus.

Literatūros sąrašas

1.    Bengmark S. Ecological control of the gastrointestinal tract: the role of probiotic flora. Gut 1998;42:2–7.
2.    Hooper LV, Gordon JI. Commensal host-bacterial relationships in the gut. Science.2001;292:1115-8.
3.     Harmsen HJ, Wildeboer-Veloo AC, Raangs GC, et al. Analysis of intestinal flora development in breast-fed and formula-fed infants by using molecular identification and detection methods. J Pediatr Gastroenterol Nutr 2000;30:61–67.
4.    Gronlund MM, Lehtonen OP, Eerola E, Kero P. Fecal microflora in healthy infants born by different methods of delivery: permanent changes in intestinal flora after cesarean delivery. J Pediatr Gastroenterol Nutr 1999;28:19–25.
5.    Hooper LV, Wong MH, Thelin A, Hansson L, Falk PG, Gordon JI. Molecular analysis of commensal host-microbial relationships in the intestine. Science 2001; 291: 881–84.
6.    Teitelbaum JE, Walker WA. International Sem Pediatr Gastroenterol Nutr 2002;11:1-7.
7.    Guarner F, Malagelada JR. Gut flora in health and disease. Lancet 2003;361:512–19.
8.    Rook GAW, Brunet LR. Microbes, immunoregulation, and the gut. Gut 2005;54:317-20.
9.    Lin HC, Su BH, Chen AC, Lin TW, Tsai CH, Yeh TF, Oh W. Oral probiotics reduce the incidence and severity of necrotizing enterocolitis in very low birth weight infants. Pediatrics 2005;115:1-4.
10.    Nase L, Hatakka K, Savilahti E, Saxelin M, Ponka A, Poussa T, Korpela R, Meurman JH..Effect of long-term consumption of a probiotic bacterium, Lactobacillus rhamnosus GG, in milk on dental caries and caries risk in children. Caries Res 2001;35:412-20.
11.    Szajewska H, Mrukowicz JZ. Probiotics in prevention of antibiotic-associated diarrhea: meta-analysis. J Pediatr.2003;142:85.
12.    Kalliomaki M, Salminen S, Poussa T, et al. Probiotics and prevention of atopic disease: 4-year follow-up of a randomised placebo-controlled trial. Lancet 2003,61:1869–1871.
13.    Fedorak RN, Madsen KL. Probiotics and prebiotics in gastrointestinal disorders. Current Opinion in Gastroenterology 2004, 20:146–155.
14.    Vanderhoof JA, Young RJ. Role of probiotics in the management of patients with food allergy. Ann Allergy Asthma Immunol.2003;90(6 Suppl 3):99-103.
15.    Allen SJ, Okoko B, Martinez E, Gregorio G, Dans LF Probiotics for treating infectious diarrhoea. Cochrane Database Syst Rev. 2004;(2):CD003048
16.    Isolauri E, Arvola T, Sutas Y, Moilanen E, Salminen S. Probiotics in the management of atopic eczema.. Clin Exp Allergy.2000;30:1604-10.
17.    Rook GA, Brunet LR. Microbes, immunoregulation, and the gut. Gut.2005;54:317-20.
18.    Hamilton-Miller JM, Shah S, Smith CT. "Probiotic" remedies are not what they seem. BMJ 1996;312:55-6
19.    Fanaro S, Chierici R, Guerrini P, Vigi V. Intestinal microflora in early infancy: composition and development. Acta Paediatr Suppl.2003 Sep;91(441):48-55.
20.    Furrie E, Macfarlane S, Kennedy A, Cummings JH, Walsh SV, O'neil DA, Macfarlane GT. Synbiotic therapy (Bifidobacterium longum/Synergy 1) initiates resolution of inflammation in patients with active ulcerative colitis: a randomised controlled pilot trial. Gut.2005;54:242-9.