Maisto papildai nuo cholestrerolio

Padidėjusio cholesterolio požymiai

Cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje arba jo frakcijų tarpusavio santykio sutrikimas (medicininis terminas – dislipidemija, hipercholesterolemija arba hiperlipidemija) perspėja apie padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacija (“World Health Association”) tokios širdies ir kraujagyslių ligos, kaip insultas, infarktas, aterosklerozė, koronarinė širdies liga ir pan., yra „pirmaujanti“ mirties priežastis pasaulyje, „žudikas“ Nr. 1. O kadangi tarp  padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje ir šių ligų vystymosi randamas tiesioginis ryšys, hipercholesterolemija laikoma sveikatai pavojinga būklė, kurios nereikėtų ignoruoti, nes negydoma ši liga gali baigtis miokardo infarktu, išeminiu insultu ir staigia mirtimi.

Cholesterolis yra kraujyje randama į riebalus panaši medžiaga, reikalinga sveikų ląstelių membranų formavimuisi, naujų ląstelių gamybai, augimui, priežiūrai ir „remontui“, vitamino D gamybai, kai odą veikia saulės spinduliai, tulžies rūgšties sintezei, riebalų (lipidų) plonajame žarnyne suskaidyti, kad šie būtų absorbuoti į kraujotaką. Ši medžiaga reikalinga lytinių (estrogenų, testosterono, progesterono) ir antinksčių žievės (kortizolio, aldosterono) hormonų gamybai, tulžies apytakai. Net 25% žmogaus kūne esančio cholesterolio yra smegenyse, jis būtinas naujų sinapsių gamybai ir priežiūrai. Štai kodėl svarbu sureguliuoti cholesterolio gamybą organizme, o ne jį pašalinti.

Cholesterolis yra gyvybiškai svarbi medžiaga žmogaus organizme, be kurios žmogaus organizmas negalėtų tinkamai funkcionuoti. Štai kodėl organizmas cholesterolį gali pasigaminti beveik iš visko: angliavandenių, baltymų ar riebalų. Žmogaus organizmas pagamina apie 70 procentų cholesterolio, o likusią jo dalį gauname iš gyvūninės kilmės maisto. Cholesterolis netirpsta kraujyje, kepenyse jis susijungia su lipidais ir baltymais ir sudaro sudėtingus junginius, vadinamus lipoproteinais.

Sąlyginai cholesterolis skirstomas į gerąjį ir blogąjį.  Gerasis cholesterolis - tai didelio tankio lipoproteinai (DTL), padedantys mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje ir mažinantys su senėjimu susijusių ligų riziką. „Gerasis“ cholesterolis tarsi suriša „blogąjį“, „nulupa“ jį nuo arterijų sienelių, nuneša jį į kepenis ir su tulžimi pašalina per žarnyną. Jei  gerojo cholesterolio organizme trūksta, išauga tikimybė susirgti ateroskleroze, infarktu, vėžiu, skleroze, senatvine silpnaprotyste ir kitomis lėtinėmis ligomis.

Mažo tankio lipoproteinai (MTL) – tai „blogasis“ cholesterolis, kurio per didelis kiekis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių ir suformuoja kietą ir storą medžiagą, dėl kurios kietėja ir storėja arterijų sienelės ir tokiu būdu sukelia aterosklerozę (kraujagyslių kalkėjimą). Kai kraujagyslės su metais vis labiau „apsineša“ nuo cholesterolio, vis labiau siaurėja ir kraujui tampa sunku tekėti arterijomis. Jei cholesterolio nuosėdos kraujagyslėse suyra, gali susidaryti krešulys, sukeliantis insultą arba širdies priepuolį. Todėl šio cholesterolio kraujyje turėtų būti kuo mažiau.

Todėl atliekant cholesterolio tyrimą, svarbus ne tik bendras  cholesterolio kiekis, bet ir DTL/MTL santykis, parodantis, kaip organizmas tvarkosi, kai cholesterolis yra per didelis.

Dažniausiai blogojo cholesterolio padidėjimą kraujyje sukelia riebaus maisto perteklius mityboje, nepakankamas fizinis aktyvumas, turimas antsvoris, ydingi įpročiai (rūkymas, alkoholio) ir stresas.

Cholesterolio kraujyje padidėjimą gali sukelti daugybė skirtingų priežasčių – vienos iš jų kontroliuojamos, kitos – ne. Tai:

• nesubalansuota mityba su daug riebaus maisto, kuriame gausu sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio
• antsvoris ir nutukimas
• nepakankamas fizinis aktyvumas
• paveldimumo faktorius
• sutrikęs cholesterolio pašalinimas iš organizmo 
• lėtinės inkstų, kepenų ar skydliaukės ligos
• žalingi įpročiai – piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas

Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad cukrus (gliukozė) yra vienas iš esminių rizikos faktorių, lemiančių perteklinę cholesterolio gamybą organizme. Vartojant cukrų (paprastuosius angliavandenius) organizme gaminasi kenksmingi junginiai (angl. AGE – angl.: Advanced glycation end products), susidarantys, kai riebalai arba baltymai jungiasi su cukrumi kraujyje. Būtent dėl hormonų ir gliukozės pusiausvyros sutrikimų kyla uždegimas. Kadangi uždegimas kenkia mūsų kraujagyslių sienelėms, mūsų organizmas bando „užtaisyti“ padarytą žalą - kepenyse gaminama daugiau cholesterolio, kuris siųsdamas „klijuoti“ uždegimo sudirgintas vietas kraujagyslėse. Taigi, cholesterolis yra priemonė uždegimui kontroliuoti ir tvarkyti žalingus jo padarinius.

Iš pradžių padidėjus cholesterolio kiekiui kraujyje, jokių ypatingų ligos simptomų nejaučiama, ją galima diagnozuoti tik atlikus kraujo tyrimus. Tačiau ilgainiui odoje, aplink kelių ir alkūnių sąnarius arba ant sausgyslių gali atsirasti geltoni ar rudi mazgeliai, susidaryti riebalų sankaupos vokų kampuose. Dar vėlesnėms stadijoms būdingi šie simptomai: dusulys, skausmas širdies plote, padidėjusi blužnis, aštrūs skausmas pilvo srityje, išaugęs kūno svoris.

Siekiant diagnozuoti hipercholesterolemiją atliekama lipidograma, atspindinti tiek bendrąjį cholesterolio kiekį, tiek atskirų jo frakcijų santykį. Kai kuriems pacientams bendroji cholesterolio reikšmė gali neviršyti normos, tačiau būti sutrikęs „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio santykis. Lipidogramą rekomenduojama profilaktiškai pasidaryti vyresniems nei 40 metų vyrams ir vyresnėms nei 50 metų moterims, nes šiame amžiuje  ženkliai išauga širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

Pagal Europos kardiologų draugijos dislipidemijų gydymo ir diagnostikos gaires normalus bendrojo cholesterolio kiekis sveikam pacientui kraujyje yra < 5 mmol/l, MTL cholesterolio norma < 2,6 mmol/l, DTL cholesterolio norma vyrams > 1 mmol/l, moterims > 1,2 mmol/l, trigliceridų norma < 1,7 mmol/l.

Kas gali padėti kovoti su padidėjusiu cholesteroliu?

Vaistus cholesterolio mažinimui skiria gydytojas, atsižvelgdamas į kraujo tyrimų rezultatus ir paciento gretutines ligas.

Daugeliui žmonių su aukštu blogojo cholesterolio kiekiu skiriami vaistai – statinai, tačiau jie turi daug šalutinių poveikių.

Vidutinio žmogaus kepenys per parą pagamina apie 1 g cholesterolio, o su maistu žmogus vidutiniškai gauna apie 300 mg, t.y. 1/3 cholesterolio paros normos. Todėl kasdieninė mityba labai svarbi kontroliuojant cholesterolio kiekį kraujyje.

Ypač veiksminga yra ketogeninė dieta, kurioje 80% visų kalorijų turi sudaryti gerieji riebalai, 15% - baltymai ir apie 5% - angliavandeniai, tik iš nešakninių daržovių: visos lapinės daržovės, žiedinis kopūstas, brokolis, cukinija, agurkas. Ketogeninėje dietoje nėra jokių košių, bandelių ir duonos iš miltų, bulvių, vaisių, cukraus, sulčių  alkoholio.

Internete galima rasti informacijos, kad cholesteroliui mažinti ir kraujotakai gerinti, vartojami kraujagysles „valantys“ medicininiai grybai.

Azijoje medicininiai grybai naudojami šimtmečiais, o Vakarai dar tik bando suprasti jų naudą ir platų poveikį žmogaus organizmui. Mokslininkai identifikuoja vis daugiau įvairių grybuose esančių junginių ir sudėtingų medžiagų. Iš medicininių grybų išskirti polisacharidai ir beta gliukanai pasižymi antimikrobinėmis, antivirusinėmis,  antialerginėmis, imunitetą skatinančiomis, priešuždegiminėmis, su diabetu ir vėžiu kovojančiomis, cholesterolį mažinančiomis bei kraujotaką ir širdies darbą gerinančiomis savybėmis.

Esant padidėjusiam „blogajam“ cholesteroliui, rekomenduojama kasdien būti fiziškai aktyviems bent 45 min., nes judėjimo metu greitėja metabolizmas.

Formos apačia