Maisto papildai IMUNITETUI

Kas yra imunitetas ir kaip jis veikia?

Iš lotynų kalbos žodžio “immunitas” kilęs terminas imunitetas, pažodžiui išvertus reiškia “išsilaisvinimas”, “atleidimas”. Imunitetas – tai organizmo gebėjimas atpažinti ir neutralizuoti genetiškai jam svetimas medžiagas (kenksmingus mikroorganizmus, antigenus, svetimus baltymus, bakterijas, virusus, grybelius, parazitus) ir juos eliminuoti (pašalinti pakitusias, pažeistas ir pasenusias organizmo ląsteles), tokiu būdu palaikant sveiką vidinę pusiausvyrą bei tvarką.

Yra skiriamas įgimtas arba įgytas imunitetas.

Įgimto (natūralaus) imuniteto funkciją atlieka oda ir gleivinės, žarnyno mikrobiota ir įvairūs fermentai, taip pat - natūraliais kileriais vadinamos ląstelės.

Oda ir gleivės, kurios fiziškai neleidžia į kūną patekti mikroorganizmams ir virusams, užtikrina barjerinę apsaugą. Jei oda pažeista, ligas sukeliantiems patogenams lengviau patekti į organizmo vidų. Panaši ir antimikrobines medžiagas gaminančių gleivinių paskirtis: žmogui pavojingus mikroorganizmus įklampinti ir neleisti jiems skverbtis giliau. Tokių sau nepriimtinų medžiagų organizmas bando atsikratyti pats - sukeldamas kosulį, čiaudulį, viduriavimą ar vėmimą.

Organizmo mikrobiomui priklauso daugybė bakterijų, kurios yra visur: ant odos, burnos ertmėje, žarnyne, makštyje. Kol organizmo viduje ir išorėje vyrauja gerosios bakterijos, esame sveiki, nes jos veikia kaip apsauga nuo patogenų, konkuruodamos su šiomis dėl gyvenamojo ploto ir maistinių medžiagų.

Visi šie imuninei sistemai priklausantys komponentai egzistuoja organizme jam dar nesusidūrus su svetimu “įsibrovėliu”, kuris gali sužaloti ląsteles fiziniu, cheminiu ar molekuliniu lygiu.

Įgytas (adaptacinis) imunitetas “įsijungia” jau po kontakto su organizmui svetima medžiaga – antigenu (pavyzdžiui, po vakcinacijos, užsikrėtus arba persirgus infekcine liga). Kovai su antigenais organizmas gamina specialius baltymus – antikūnus.

Kuomet kenksmingi mikroorganizmai patenka į žmogaus organizmą, su jais kovoja kraujotaka ir limfinė sistema, kaulų čiulpai, tonzilės, blužnis, užkrūčio liauka (čiobrialiaukė). Jie veikia kaip „gaudyklės“ ir filtrai, gamina kovą su įsibrovėliais organizuojančias ir vykdančias T ir B tipo imunines ląsteles, gaminančias antikūnius.

Kartais imuninės apsaugos mechanizmas sugenda ir tuomet imunitetas puola pats save. Taip atsiranda autoimuninės ligos, pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė, autoimuninis tiroiditas, sisteminė raudonoji vilkligė, kai kurios cukrinio diabeto formos.

Alergija yra dar vienas atvejis, kuomet organizmo sistema pernelyg jautriai ir aršiai reaguoja į visiškai paprastas medžiagas.

Abu - ir natūralus, ir įgytas imunitetas gali būti aktyvūs ir pasyvūs. Aktyvus imunitetas susiformuoja, kai organizmas pats „sukuria“ kovos su svetima medžiaga strategiją ir ją „įsirašo“ į atmintį. Dar kartą susirgus ta pačia liga, imuniteto ląstelės jau žino, kaip elgtis, todėl ligos eina būna lengvesnė ir trumpesnė arba ta liga gali niekada nebepasikartoti. Pasyvų imunitetą įgyjame, kai į organizmą patenka kito žmogaus antikūnai, pavyzdžiui, tokių antikūnų natūraliai gauna įsčiose esantis vaikas ir motinos pienu žindomi kūdikiai. Deja, pasyvaus imuniteto trūkumas yra jo trumpalaikiškumas.

Kodėl nusilpsta imunitetas?

Nors sudėtingą organizmo imuninę sistemą sudaro milijardai ląstelių ir įvairiausių biologiškai aktyvių medžiagų, kurios nuolat saugo sveikatą nuo bakterijų, virusų ir kenksmingų medžiagų, dėl tam tikrų priežasčių imunitetas gali susilpnėti ir prasčiau vykdyti ar nebevykdyti savo pagrindinės apsauginės funkcijos. Todėl labai svarbu yra pažinti savo kūną, įsiklausyti į jo siunčiamus signalus ir mokėti perskaityti ženklus, rodančius, jog imunitetas silpsta.

Žmogaus imunitetą veikia išoriniai ir vidiniai veiksniai.

Organizmo apsauginę ir gynybinę funkcijas neigiamai veikia vartojami antibiotikai, lėtinis stresas, staigus svorio netekimas, vitaminų ir mikroelementų stoka, nevisavertė nesubalansuota mityba, nekokybiškas miegas ar nuolatinis jo trūkumas, žalingų įpročių turėjimas ar net oro užterštumas.

Didelis imuniteto priešas – cukrus. Piktnaudžiaujant produktais, kurių sudėtyje yra daug cukraus, natūralus organizmo atsparumas virusams sumažėja bent 5-6 valandoms.

Neigiamai imunitetą veikia ir fizinio aktyvumo stoka, dėl ko ilgainiui gali atsirasti antsvoris ir nutukimas.

Natūralią organizmo apsaugą silpnina ilgalaikis stresas, nenormuotas fizinis ar protinis darbas, miego stoka.

Imunitetas silpnėja ir dėl lėtinių infekcinių ligų (tuberkuliozė, Herpes viruso sukelta pūslelinė, ŽIV, lėtinis virusinis hepatitas ir kt., kurios išeikvoja organizmo gyvybinius resursus) ir dėl kai kurių medicininių preparatų vartojimo (neigiamą įtaką imunitetui daro hormoniniai vaistai, citostatikai, antibiotikai), ir dėl invazinių ar agresyvių gydymo metodų (operacijos, spindulinė terapija, chemoterapija).

Kartais neigiamai imunitetą įtakoja tam tikros fiziologinės būklės: nėštumas ir žindymas, vaikystė ir paauglystė, vyresnis amžius. Vaikų imuninė sistema dar yra nebrandi, paauglystėje – organizmas jautriau reaguoja dėl hormoninių pokyčių, o vyresnio amžiaus žmones dažnai turi net po keletą lėtinių ligų, kurios eikvoja energetinius organizmo resursus ir silpnina imunitetą.

Imuniteto susilpnėjimą dažnai pajuntame pavasarį, po šaltojo metų sezono, kurio metu trūksta saulės, natūralių vitaminų, mineralų bei skaidulų, kurių gausu šviežiose daržovėse ir vaisiuose.

Ženklai, įspėjantys apie silpnėjantį imunitetą:

• dažnai pasikartojančios peršalimo ligos, gripas ir lengvai „pasigaunamos“ infekcijos
• pūslelinė
• sausa ir sudirgusi oda
• lūžinėjantys, silpni plaukai ir nagai
• nuolatinis nuovargio jausmas, jėgų trūkumas
• padidėjęs jautrumas stresui
• sutrikęs virškinimas, vidurių užkietėjimas
• pastaruoju metu ilgai gyja žaizdos

Jei Jums tinka bent trys teiginiai, greičiausiai teks imtis imunitetą stiprinančių priemonių. Pradėti vertėtų nuo subalansuotos mitybos, kasdieninio fizinio aktyvumo, darbo ir poilsio režimo, reikalui esant - vitaminų ir mikroelementų kiekio kraujyje atstatymo.

Kas padeda imuniteto stiprinimui?

Kasdieninis nuovargis, jėgų trūkumas, mieguistumas - šie simptomai įspėja apie organizmui svarbių vitaminų bei mikroelementų trūkumą. Svarbiausi iš jų – geležis, kalcis, cinkas, selenas, varis, magnis. Esant jų nepakankamumui pasireiškia daugybė varginančių simptomų – raumenų mėšlungis, nagų lūžinėjimas, plaukų slinkimas, mažakraujystė, galūnių tirpimas ar širdies veiklos sutrikimai. Prie gyvybiškai svarbių vitaminų galima priskirti vitaminus A, C ir E, turinčius antioksidacinį poveikį bei vitaminą D, kuris tiesiogiai dalyvauja imuninėse reakcijose. Vitamino C trūkumą išduoda greitai atsirandantis nuovargis, sumažėjęs atsparumas patogenams ir infekcijoms, sutrūkinėję kapiliarai, kraujuojančios dantenos. Vitamino E trūkumas pasireiškia pernelyg dažnai kartojantis organizmo infekcijoms. Vitamino D trūkumą turime beveik visi, nes gyvename tokioje klimato juostoje, kurioje mažokai saulės.

Papildomai imuniteto stiprinimui rekomenduojami žuvų taukai, kurių sudėtyje esančios omega-3 rūgštys turi priešuždegiminį poveikį bei stiprina fizinius organizmo barjerus. Imuninį atsaką į įvairius patogenus taip pat skatina ežiuolės papildai, kurie rekomenduojami sergant virusinėmis infekcijomis – peršalimu, gripu ar herpes virusu.

Svarbu suprasti, kad gera organizmo būkle reikia rūpintis dar prieš atsirandant sveikatos problemoms, nes kai imuninė sistema jau nustekenta, reikia daugiau laiko ir pastangų. Sakoma, jog geriausias gydymas – profilaktika, tad verta atkreipti dėmesį į paprastas ir visiems prieinamas priemones, galinčias sustiprinti gyvybinį organizmo pajėgumą ir imuninę sistemą:

1. Daugiau judėti, ypač gryname ore. Spėrus vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas aktyvina organizme imuninei sistemai svarbių hormonų miokinų išsiskyrimą ir gamina antiuždegiminę medžiagą IL-10.

2. Streso vengimas, mokėjimas atsipalaiduoti. Nuolat jaučiama baimė ir nervinė įtampa išderina organizme hormonų pusiausvyrą, o tai sukelia metabolizmo pokyčius ir organizmo sistemų, įskaitant ir imuninę, veiklos sutrikimus.

3. Kokybiškas miegas ir visavertė mitybą. Miegui reikėtų skirti ne mažiau kaip 8 valandas per parą. Jei kankina nemiga ir miego trūksta nuolat, organizme sumažėja hormono melatonino, kuris reguliuoja cirkadinį organizmo ritmą ir turi didelės įtakos imuninei pusiausvyrai. Kasdieniniame racione turi dominuoti ekologiški produktai - šviežios daržovės, žalumynai, česnakai, vaisiai, riebi žuvis, riešutai, rauginti ir fermentuoti produktai, kurkuminas, žalioji arbata, omega-3 rūgštys.

Kur galima įsigyti kokybiškų maisto papildų imunitetui?  

Jei Jus domina itin aukštos kokybės ir veiksmingi maisto papildai imunitetui ir norite juos įsigyti internetu, apsilankykite el.parduotuvėje merita.lt arba užsukite pas mūsų partnerius, įsikūrusius Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose; visų jų kontaktinę informaciją rasite čia: www.merita.lt/Pardavimo-vietos. Kartais maisto papildams imunitetui stiprinti gali būti taikoma akcija, tad turėsite progą juos įsigyti geresne kaina. Kiekvieno produkto puslapyje rasite išsamią informaciją apie produkto savybes bei vartotojų atsiliepimus apie populiariausius ir geriausiai patikusius produktus. Norėdami pigiau išsirinkti maisto papildus imuniteto stiprinimui, drąsiai kreipkitės į mūsų specialistus telefonu +370 699 77461 arba el.paštu info@merita.lt.