Kortizolis – kas tai?
Kortizolis yra streso hormonas, kurį gamina antinksčiai, reaguodami į stresą ar grėsmingas situacijas. Jis veikia organizmo energijos reguliavimą, kraujo spaudimą, uždegimo lygį ir kitas svarbias funkcijas. Kortizolis padeda organizmui pasiruošti reaguoti į stresą, skatina gliukozės gamybą, kad smegenys gautų daugiau energijos, ir aktyvuoja kitas fiziologines reakcijas, tokias kaip kraujospūdžio pakilimas. Šis hormonas svarbus ne tik esant stresui, bet ir kasdieniniame gyvenime, nes jis reguliuoja organizmo cirkadinį ritmą, padeda valdyti angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitą.
Kortizolio lygis keičiasi per parą: ryte jis būna aukščiausias, o vakare – žemiausias. Esant nuolatiniam stresui, kortizolio gamyba gali būti nuolat didesnė nei reikia, o tai gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.
Kortizolio simptomai
Kortizolio lygio disbalansas gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo to, ar kortizolio kiekis yra per didelis, ar per mažas:
- Nuovargis ir energijos stoka: dėl nuolat aukšto kortizolio kiekio organizmas gali perdegti, dėl to jaučiamas nuovargis, net ir pakankamai miegojus.
- Miego sutrikimai: aukštas kortizolio lygis gali sutrikdyti miego ritmą ir sukelti nemigą.
- Svorio augimas: ypač pilvo srityje, nes kortizolis skatina riebalų kaupimąsi.
- Nuotaikų svyravimai: kortizolis gali sukelti nerimą, dirglumą ar net depresiją.
- Padidėjęs kraujospūdis: aukštas kortizolis didina kraujospūdį, o tai ilgainiui gali neigiamai paveikti širdies sveikatą.
Esant kortizolio trūkumui, gali atsirasti silpnumas, sumažėjusi tolerancija stresui, svorio kritimas, nuovargis ir žemas kraujo spaudimas.
Padidėjęs kortizolis
Padidėjęs kortizolio kiekis dažniausiai pasireiškia dėl nuolatinio streso ar tam tikrų ligų, pavyzdžiui, Kušingo sindromo. Ši būklė sukelia per didelį kortizolio išsiskyrimą antinksčiuose, kuris gali ilgainiui pakenkti organizmui. Ilgalaikis padidėjęs kortizolio kiekis gali prisidėti prie įvairių sveikatos sutrikimų, tokių kaip hipertenzija, cukrinis diabetas, susilpnėjusi imuninė sistema, ir net gali skatinti odos senėjimą bei kaulų tankio mažėjimą.
Padidėjęs kortizolis taip pat gali būti susijęs su mityba ir gyvenimo būdo veiksniais. Pavyzdžiui, didelis kofeino vartojimas, nepakankamas miegas, nereguliari mityba ir intensyvus fizinis aktyvumas gali skatinti kortizolio kiekio augimą organizme.
Kortizolio mažinimas
Norint sumažinti kortizolio lygį, svarbu imtis įvairių sveikatingumo priemonių:
- Streso valdymas: meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ir laikas praleistas gamtoje gali padėti sumažinti streso lygį.
- Reguliarus miegas: kokybiškas miegas padeda normalizuoti kortizolio ritmą. Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku, net savaitgaliais.
- Subalansuota mityba: venkite cukraus ir perdirbto maisto, rinkitės sveikus riebalus, baltymus ir angliavandenius. Taip pat gali padėti antioksidantų turintys maisto produktai.
- Fizinis aktyvumas: vidutinis fizinis krūvis padeda reguliuoti kortizolio lygį, tačiau venkite pernelyg intensyvių treniruočių, kurios gali padidinti kortizolio kiekį.
- Papildai: kai kurie papildai, tokie kaip magnio, žuvų taukai ar vitaminai C ir B, gali padėti palaikyti kortizolio pusiausvyrą.
Kortizolio reguliavimas yra itin svarbus, nes ilgesnis disbalansas gali paveikti ne tik emocinę būklę, bet ir fizinę sveikatą.
