Stresas

Stresas – kas tai?

Stresas yra organizmo reakcija į išorinius arba vidinius dirgiklius, kurie sutrikdo emocinę ir fizinę pusiausvyrą. Jis gali būti tiek trumpalaikis (ūmus), susijęs su vienkartinėmis situacijomis, tiek ilgalaikis (lėtinis), pasireiškiantis nuolat patiriant įtampą ar spaudimą. Stresas kyla įvairiose situacijose – darbe, asmeniniame gyvenime, fizinio krūvio metu ar sveikatos problemų kontekste. Nedidelis stresas gali būti naudingas, nes jis padeda mobilizuoti energiją ir sutelkti dėmesį, tačiau ilgalaikis stresas sukelia nuovargį, kenkia sveikatai ir gali sukelti rimtus sutrikimus organizme. Streso metu organizme aktyvuojamos įvairios sistemos, išsiskiria specifiniai hormonai, kurių pagalba organizmas bando kovoti arba prisitaikyti prie streso faktoriaus. Tačiau lėtinis stresas išsekina organizmą ir gali būti susijęs su sveikatos problemomis, tokiomis kaip širdies ligos, aukštas kraujo spaudimas, miego sutrikimai ir psichologiniai sunkumai.

Streso hormonas

Vienas pagrindinių streso hormonų yra kortizolis, kurį gamina antinksčiai. Kortizolis padeda organizmui reaguoti į stresą, didindamas energijos lygį ir stiprindamas fizinį pasirengimą reaguoti į sudėtingas situacijas. Šis hormonas stimuliuoja gliukozės gamybą ir didina kraujospūdį. Trumpuoju laikotarpiu kortizolis padeda sutelkti vidinius organizmo resursus problemos sprendimui, tačiau ilgalaikis kortizolio perteklius organizme gali neigiamai paveikti sveikatą, skatindamas imuniteto susilpnėjimą, svorio augimą, nerimo ir depresijos simptomus. Kitas svarbus streso hormonas yra adrenalinas, kuris padidina širdies ritmą, pakelia kraujospūdį ir padeda organizmui pasiruošti kovoti ar pabėgti. Adrenalinas suaktyvina organizmą momentiniam atsakui, tačiau ilgesnė jo veikla gali sukelti per didelę apkrovą širdžiai ir kraujagyslėms, todėl didina širdies ligų riziką.

Streso simptomai

Streso simptomai gali pasireikšti įvairiai, paveikdami tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą. Dažniausi streso simptomai yra šie:

• Fiziniai: galvos skausmas, raumenų įtampa, miego sutrikimai, virškinimo problemos, aukštas kraujospūdis, prakaitavimas ir apetito pokyčiai.
• Emociniai: irzlumas, nuotaikos pokyčiai, nerimas, liūdesys ar depresija.
• Psichologiniai: sunkumai susikoncentruoti, susilpnėjusi atmintis ir motyvacijos praradimas.
• Elgesio: izoliavimasis nuo kitų, per didelis darbingumas ar darbo vengimas, priklausomybių padidėjimas (pvz., alkoholis, cigaretės).

Streso suvaldymas yra svarbus sveikatai palaikyti. Tam gali padėti meditacija, fizinis aktyvumas, mitybos reguliavimas, tinkama miego rutina ir pokalbiai su artimaisiais ar specialistais. Ilgalaikis stresas, jei jo nekontroliuojame, gali padaryti ilgalaikę žalą sveikatai, todėl svarbu ieškoti efektyvių būdų jo valdymui.