AR LAISVIEJI RADIKALAI SKATINA LĖTINES LIGAS? KAIP APSISAUGOTI NATŪRALIAI?

Laisvieji radikalai – tai nestabilios deguonies molekulės, kurios natūraliai susidaro mūsų organizme kaip šalutinis metabolizmo produktas. Laisvieji radikalai gali atlikti tam tikras svarbias funkcijas, tačiau per didelis jų kiekis organizme sukelia oksidacinį stresą, kuris laikomas vienu iš pagrindinių veiksnių, lemiančių lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, neurodegeneraciniai susirgimai bei onkologiniai susirgimai, riziką ir vystymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip laisvieji radikalai veikia organizmą, kaip natūraliai apsisaugoti nuo jų daromos žalos ir kokiais atvejais į pagalbą verta pasitelkti tam tikrus papildus.

Kas yra laisvieji radikalai ir kaip jie veikia organizmą?

Laisvieji radikalai – tai molekulės, turinčios nesuporuotą elektroną, dėl kurio jos tampa nestabilios ir chemiškai aktyvios. Jos nuolat ieško sau „į porą“ elektronų, kad stabilizuotųsi, todėl gali pažeisti ląstelių membranas, baltymus ir net DNR.

Laisvieji radikalai susidaro:

• natūralių organizmo procesų metu – kvėpuojant, virškinant maistą, vykstant imuninėms reakcijoms.
• veikiant aplinkos veiksniams – oro taršai, ultravioletiniams (UV) spinduliams, radiacijai
• dėl nevisavertės mitybos – kai kasdieniniame racione trūksta antioksidantų
• dėl žalingų įpročių – rūkymo, alkoholio vartojimo
  

Kai organizme susidaro per didelis laisvųjų radikalų kiekis, prasideda oksidacinis stresas – būklė, kuri gali sukelti ląstelių pažeidimus ir skatinti uždegiminius procesus. Ilgainiui tai gali prisidėti prie lėtinių ligų vystymosi.

Kaip laisvieji radikalai skatina lėtines ligas?

Ilgalaikis oksidacinis stresas gali būti įvairių sveikatos problemų priežastis.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Laisvieji radikalai gali oksiduoti mažo tankio lipoproteinus (MTL), dar vadinamus „bloguoju“ cholesteroliu. Oksiduotas cholesterolis lengviau kaupiasi arterijų sienelėse, formuodamas aterosklerozines plokšteles, kurios gali sukelti širdies infarktą ar insultą.

Diabetas

Oksidacinis stresas pažeidžia ląsteles, atsakingas už insulino gamybą, taip pat skatina atsparumą insulinui, kas gali sukelti 2 tipo cukrinį diabetą.

Neurodegeneracinės ligos

Alzheimerio ir Parkinsono ligos siejamos su oksidaciniu stresu, nes laisvieji radikalai pažeidžia smegenų ląsteles, mažina neuronų apsaugą ir sukelia uždegiminius procesus smegenyse.

Onkologiniai susirgimai

DNR pažeidimai, kuriuos sukelia laisvieji radikalai, gali paskatinti mutacijas, kurios ilgainiui gali sukelti vėžinius susirgimus.

Odos senėjimas ir lėtiniai uždegimai

Laisvieji radikalai taip pat spartina odos senėjimą, skatina raukšlių atsiradimą ir uždegiminius procesus, tokius kaip egzema ar psoriazė.

Kaip natūraliai apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų?

Geriausias būdas sumažinti laisvųjų radikalų žalą – stiprinti organizmo antioksidacinę apsaugą. Paprasčiausias ir natūraliausias būdas – visavertė ir subalansuota mityba:

• kasdien valgykite kuo įvairesnio augalinio maisto: uogų, daržovių, vaisių, riešutų, sėklų.
• į mitybos racioną įtraukite sveikuosius riebalus, tokius kaip alyvuogių aliejus, linų sėmenys, riebi žuvis, nes jie mažina uždegiminius procesus.
• venkite perdirbto maisto, transriebalų ir pridėtinio cukraus – jie skatina oksidacinį stresą.
  

Ne mažiau svarbūs ir kiti veiksniai:

Fizinis aktyvumas. Fizinis krūvis būtinas, tačiau svarbi žinoti, kad saikingas sportas skatina natūralius organizmo apsaugos mechanizmus, tačiau per didelis fizinis krūvis gali sukelti laisvųjų radikalų perteklių.

Pakankamas ir kokybiškas miegas. Miego metu organizmas atkuria pažeistas ląsteles, tad oksidacinis stresas mažėja. Optimaliai organizmo veiklai yra būtinos 7–9 valandos kokybiško miego.

Streso mažinimas. Lėtinis stresas didina kortizolio lygį, kuris gali skatinti oksidacinį stresą. Meditacija, kvėpavimo pratimai, laikas gamtoje ir atgaivą širdžiai teikianti veikla padeda reguliuoti streso hormonus.

Apsauga nuo aplinkos veiksnių. Naudokite apsaugą nuo UV spindulių, venkite užterštos aplinkos ir rūkymo. Jei visą dieną dirbate prie kompiuterio, kas porą valandų darykite 5-10 minučių pertraukėles, nes elektromagnetinis laukas blokuoja energijos gamybą ląstelėse.

Ar verta vartoti papildus?

Nors natūrali mityba yra pagrindinis antioksidantų šaltinis, tam tikrais atvejais gali būti naudinga papildyti racioną kokybiškais maisto papildais. Stipriu antuoksidaciniu poveikiu pasižymi:

• polifenoliai – stiprūs antioksidantai, randami vynuogėse, šilauogėse, žaliojoje arbatoje. Jie apsaugo ląsteles nuo oksidacinės žalos ir turi priešuždegiminį poveikį.
• žaliosios arbatos ekstraktas – turtingas epigalokatechinais (EGCG), kurie padeda mažinti uždegiminius procesus ir apsaugo širdį.
• kurkuminas, veiklioji dažinės ciberžolės medžiaga, pasižyminti stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis. Jis gali padėti sumažinti oksidacinio streso daromą žalą smegenims, kepenims ir širdies kraujagyslių sistemai.
• vitaminas C – vienas galingiausių antioksidantų, kuris apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų ir skatina natūralią kolageno gamybą.
• bičių pienelis – natūralus imunomoduliatorius, kuris gali prisidėti prie ląstelių apsaugos ir bendros organizmo sveikatos palaikymo.
  

Svarbu pabrėžti, kad papildai negali pakeisti subalansuotos mitybos, tačiau tinkamai pasirinkti jie gali sustiprinti organizmo apsaugą nuo laisvųjų radikalų.

Visiškai nepatirti laisvųjų radikalų poveikio vargu, ar įmanoma, tačiau svarbu užkirsti kelią pertekliniam jų kiekiui organizme, tuo pačiu mažinant lėtinių ligų vystymosi riziką. Subalansuota mityba, sveikas gyvenimo būdas ir tinkamai pasirinkti antioksidantų papildai gali padėti sumažinti oksidacinį stresą ir apsaugoti organizmą nuo ankstyvo senėjimo bei ligų.