Oksidacinis stresas ir kognityvinai sutrikimai

Parengta pagal gydytojo-neurologo Dr. Jokūbo Fišo pranešimą, skaitytą 2023-02-23 nuotolinėje Neurologų konferencijoje.

"Šiandieninė tema yra galbūt savotiškas pradžiamokslis ir greičiausiai daug kam žinoma, tačiau, kaip sakoma „Repetitio est mater studiorum“ (Kartojimas – mokslų motina), tad pradėsiu viską nuosekliai, o paskui prieisime prie to, kas yra nauja, negirdėta ir originalu.

Kas yra oksidacinis stresas ir kas jį sukelia?

Kalbant apie oksidacinį stresą, negaliu nepaminėti tokio iškilaus mokslininko, vieno iš visos plejados milžinų, sukūrusių šiuolaikinę mediciną, šiuolaikinę biologiją. Tai - Denhamas Harmanas, kuris prieš 70 metų sukūrė koncepciją, kuri ir praeityje, ir šiais laikais, ir ateityje bus vyraujanti biologinė teorija, paaiškinanti tuos biologinius reiškinius, kurie apsprendžia mūsų sveikatą, gyvenimo kokybę ir trukmę. Remiantis šia koncepcija, deguonis, tas nepakeičiamas ir visai gyvajai gamtai būtinas elementas, tiksliau – deguonies atomai, tam tikrais atvejais daro žalą žmogaus organizmui. Reaktyvios deguonies formos (hidroksilo, superoksido anijono, vandenilio peroksido ir kiti deguonies turintys laisvieji radikalai) - būtent šį terminą įvedė minėtas mokslininkas. Kalbu apie  laisvuosius radikalus, ypač aktyvias ir nestabilias molekules, galinčias pažeisti ląstelių DNR, baltymines struktūras, lipidines ląstelių membranas. Paprastai kalbant, laisvasis radikalas atima iš stabilios molekulės elektroną ir nestabiliu tapęs atomas pradeda kenkėjiškai veikti žmogaus organizme. Šis procesas vadinamas oksidaciniu stresu.

Oksidacinis stresas yra ne tik biologinė samprata, jis apibūdina ir rūdijimą, puvimą. Tos nestabilios kenkėjiškos deguonies molekulės, laisvieji radikalai, kurių yra apie 15% tarp visų deguonies atomų, atakuoja žmogaus ar kito biologinio subjekto organizme esančias sveikas molekules: atima iš jų elektroną ir to pasėkoje sukelia slaptą, šaltąjį, nebylų uždegimą (low grade inflamation) arba tikrą, audringą uždegimą, su klasikiniais uždegimo požymiais, tai pat iškreipia homeostazę, sutrikdo kraujo krešėjimą, paskatina atipinių ląstelių atsiradimą, suardo ląstelių membraną ir DNR grandines. Laisvieji radikalai atakuoja visas organizmo ląsteles, nesvarbu, ar tai būtų neuronai, nefronai, hepatocitai ar kitos ląstelės; absoliučiai visos organizmo ląstelės yra veikiamos oksidacinio streso ir jose ilgainiui atsiranda tie pakitimai, kurie sukelia vieną ar kitą organo patologiją.

Kognityvinių sugebėjimų reikšmė

Mūsų, neurologų, susidomėjimo sfera yra kognityviniai sugebėjimai. Labai dažnai mes kalbame apie kognityvinius sugebėjimus, įdėdami į tą sąvoka įvairias prasmes, o iš tikrųjų kognityviniai sugebėjimai yra galimybė suprasti, pažinti, mokytis, įsisąmoninti, priimti, įsiminti, perduoti ir panaudoti informaciją. Praktiškai kognityviniai sugebėjimai sukuria atmintį, kalbą, praxis, gnosis, iš esmės, tai yra intelektas, o kalbant apibendrintai, tai yra būtent tai, kas sukuria žmogų ir padaro jį žmogumi. Kognityvinių sutrikimų paletė yra gana plati; tai ir demencijos sindromas su savo įvairios kilmės priežastimis ir su savo kodais tarptautinėje ligų klasifikacijoje, ir neurodegeneracinės demencijos, ir senilinis amnestinis sindromas, ir vaskulinė demencija ir depresija, ir delyras ir tokie nevisai aiškūs sutrikimai, neturintys griežto apibrėžimo, kaip, pavyzdžiui, subjektyvus kognityvinis sutrikimas, kuris turi grįžtamąją eigą kaip ir lengvas kognityvinis sutrikimas, kuris, tarp kitko, yra užkoduotas 10 ligų klasifikacijoje ir kurį mes naudojame kaip diagnozę.

Kognityvinė sveikata labai svarbi, ji yra viena iš svarbiausių žmogaus egzistencijos sąlygų, o kognityvinių funkcijų nusilpimas ir sumažėjimas yra sąlygotas visos eilės priežasčių, visų pirma oksidacinio streso. Įtakos tam turi ir klasikinis psichoemocinis stresas, taip pat – sąlygos, kurios sukelia nervų sistemos išsekimą, nerimą, panikos atakas, depresiją, be abejonės, slaptas uždegimas, kurio neįmanoma nustatyti laboratoriniais tyrimais. Oksidacinį stresą didina oro užterštumas, fitoncidai, pesticidai, insekticidai, maisto skurdumas, mikrobiotos pokyčiai, hipodinamija ir gyvenimo trukmės pailgėjimas kaip natūralus procesas, kuris, vis dėl to, kognityvines funkcijas susilpnina. Kuomet kalbame apie demencijos sindromą, senilinį amnestinį sindromą, subjektyvų kognityvinį sutrikimą, labai dažnai turime galvoje ne išreikštas, akivaizdžias demencijas, o būtent tuos tokius nozologinius vienetus.

Kokios priemonės tinka kognityviniams sutrikimams kompensuoti?

Pirmiausia, aišku, gyvenimo būdo keitimas, fizinis aktyvumas, ir psicho-emocinė stabilizacija, ir lydinčių ligų komorbido sanavimas, ir tam tikros medikamentinės, fitoterapineės, alolopatinės, galbūt kai kada ir homeopatinės priemonės, kurios pagerina kognityvines funkcijas. Būti galima išskirti nootropus, vazoaktyvius preparatus, kurie gerina kraujotaką vaskulinės demencijos atveju, akivaizdžiai veikia į  kognityvines funkcijas, kai kurias atvejais ir į neurodegenarcines demencijas; cerebriniai metabolitai, kurie yra kuriami, studijuojami ir siūlomi praktikoje (kai kurie pasiteisina, kai kurie – ne), cholinesterazės inhibitoriai, NMDA receptorių blokatoriai, pakaitinė hormonų terapija ir kauzaliniai preparatai, skiriami kognityvinių funkcijų susilpnėjimą lydinčių simptomų kompensavimui. Ar tos visos priemonės efektyvios? Taip, efektyvios. Ir turi tam tikrą vieta medicinoje. Ne visos yra pasiteisinusios: kai kurios iš jų naudojamos labai plačiai ir labai sėkmingai, kitos – mažiau sėkmingai.

Polifenolių svarba kognityvinėms funkcijoms

Naujovė ir netgi sakyčiau, revoliucija, yra gerai užmiršta sena. Kalbu apie polifenolius, kurie naudojami kognityvinių sutrikimų kompensavimui. Polifenoliai – tai fitocheminės medžiagos su fenolio hidroksilintu žiedu, kurios suteikia augalams spalvą, kvapą, skonį. Jų yra labai daug, suskirstytų į įvairias klasifikacijas, tai flavonoidai, fenolo rūgštys, stilbenai, lignanai, į jokią klasifikaciją netelpantis resveratrolis, kurio daug yra vynuogėse ir ypatingai nemažai vyne. Kaip nustatyta in vivo ir in vitro tyrimais, polifenoliai turi galingiausią antioksidacinį poveikį kovoje su laisvaisiais radikalais. Jie optimizuoja citokinų veiklą ir jų svarba yra dabar ypatingai išaugusi, todėl, kad pagal PSO, kas trečias pasaulio gyventojas patiria slaptą alkį (hidden hunger). Ką tai reiškia? Lyg ir esame sotūs, pas daugumą kūno masės indeksas yra didesnis negu turėtų būti, kai kurie kovojame su viršsvoriu, nutukimu, metaboliniu sindromu, maisto yra daug, maistas yra gausus, tačiau vis vien 3 žmonės iš 10 patiria slaptą alkį, kadangi maisto medžiagos yra nepilnavertės. Pavyzdžiui, nustatyta, kad vitamino C braškėse sumažėjo 87%, obuoliuose - 60%, špinatuose 65%. Tai labai ženklūs ir labai gąsdinantys duomenys.

Kaip galime gauti antioksidacinį poveikį suteikiančių polifenolių?

Vienas iš šaltinių – vaisiai ir uogos. Viena iš tų studijų patvirtina, kad polifenoliai iš vynuogių ir šilauogių pagerina trumpalaikę atmintį sveikiems vyresnio amžiaus žmonėms Ši studija yra labai plati, atlikta pagal visus „evidence based“ reikalavimus. Kita studija rodo, kad flavonoidai, tai yra viena iš polifenolių grupių, taip pat teigiamai veikia atmintį: mažina atminties susilpnėjimą, pagerina atmintį. Galbūt ne pažengusios demencijos ar Alzheimerio ligos atveju, bet esant lengvam kognityviniam sindromui, predemencijoms, senybiniui užmaršumui. Polifenoliai gali būti skiriami pačioje ligos pradžioje, kaip papildoma, profilaktinė, o kai kuriais atvejais - ir pagrindinė gydymo priemonė.

Ypatingai įdomu tai, kad vynuogės ir šilauogės - saugios yra ir mūsų augintiniams ir turi teigiamą poveikį jų sveikatai. Šunų mylėtojams tikrai rekomenduoju susipažinti su šiuo „up to date“ straipsniu.

Kiti tyrimai, kurių yra tikrai labai daug, patvirtina, kad mėlynių ekstraktas ir mėlynių preparatai labai pagerina darbinę atmintį senyvo amžiaus suaugusiems.

MemoPhenol - inovacija atminčiai

Kai kurie gamintojai jau yra sukūrę preparatus, savo sudėtyje turinčius daug polifenolių, kurie veikimas yra nukreiptas į atminties stiprinimą, kognityvines funkcijas - intelekto atminties, kalbos įsisavinimo pagerinimą. Vienas iš tų yra tokių preparatų yra MEMOPHENOL kompleksas iš vynuogių ir šilauogių, kuris gerina dėmesio sutelkimą ir atmintį, ir kaip patvirtina tyrimai, suteikia akivaizdų pagerėjimą.

Neurologams žinomi preparatai MEMOSTAR Infinite ir MEMOSTAR Focus savo formulėse turi biologiškai aktyvių polifenolių kompleksą MEMOPHENOL ir papildomų veikliųjų medžiagų, pavyzdžiui bakopos (mėlynžiedės taškuonės), ginkmedžio ekstrakto, rozmarino rūgšties iš melisos, taip pat nervų sistemą stiprinančių B grupės vitaminų ir cinko,

MEMOSTAR Infinite kapsulės, remiantis mano asmenine praktika, pagerina koncentraciją ir darbinę atmintį. Tiems, kas dirba įtemptą protinį darbą, pavyzdžiui, verslininkams, gydytojams, dėstytojams, tiems, kas mokosi ir studijuoja, ir, aišku, vyresniems žmonėms, kurie pradeda abejoti savo kognityvinių funkcijų aštrumu. Geriama po 1-2 kapsules, užgeriant vandeniu.

MEMOSTAR Focus milteliai skirti vaikams nuo 6 metų ir suaugusiems. Atliktos studijos rodo, kad sudėtyje esanti rozmarino rūgštis iš melisos, tinka hiperaktyviems vaikams, vaikams su dėmesio sutelkimo deficito sindromu.

Šiandien tiek teorijos ir praktikos. Ačiū visiems už dėmesį ir linkiu geros sveikatos ir gerų kognityvinių funkcijų."

Pilną Dr. Jokūbo Fišo pranešimo vaizdo įrašą tema "Oksidacinis stresas ir kognityvinai sutrikimai. Naujas požiūris į polifenolius kaip į prevencinę priemonę" galite rasti ČIA.