Mažakraujystė - ką privalome apie ją žinoti?

Šiuolaikinėje visuomenėje geležies stoka arba geležies stokos anemija yra vienas iš labiausiai paplitusių negalavimų. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, anemija serga kas trečias žmogus pasaulyje. Tai opi visuomenės sveikatos problema, ypač aktuali besivystančiose pasaulio šalyse.

Kas yra mažakraujystė?

Mažakraujystė, kas tai? Tai patologinė organizmo būklė, kuomet eritrocitų ir/arba hemoglobino kiekis periferiniame kraujyje nukrinta žemiau normos ribos, dėl ko pablogėja deguonies transportavimas į audinius ir jie yra blogiau aprūpinami deguonimi. Žmogus iš pradžių jaučia silpnumą, galvos svaigimą, o vėliau jam darosi sunku ne tik dirbti, bet ir judėti.

PSO anemiją apibrėžia kaip būklę, kuomet vyrų ir moterų hemoglobino kiekis atitinkamai mažesnis nei 130 g/l ir 120 g/l. 

Anemija vystosi dėl geležies, vitamino B12 arba folinės rūgšties trūkumo, įvairių lėtinių ligų. Geležies stokos mažakraujystė yra paplitusi labiausiai – ji sudaro net 80 proc. atvejų.

Labiausiai pažeidžiamos grupės yra ikimokyklinio amžiaus vaikai ir paaugliai, vaisingo amžiaus moterys ir vyresnio amžiaus žmonės.

Paauglystė. Pagreitėjęs augimas šiame gyvenimo etape sąlygoja naujų audinių formavimosi poreikių padidėjimą. Merginoms geležies trūkumo rizika padidėja dėl prasidėjusių menstruacijų, kai kraujuojant netenkama geležies.

Vaisingo amžiaus moterys. Moterys, kurios praranda daug kraujo per menstruacijas, kurios naudojasi intrauteriniais prietaisais (gimdos spirale) ir moterys, kurios jau anksčiau sirgo anemija.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis. Moterų kraujo tūrio padidėjimas organizme padidina geležies poreikį, ypač per antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrus.

Sportininkai. Atliekant fizinius pratimus, geležies netenkama per prakaitą ir kartu su šlapimu. Sportininkams rekomenduojama kontroliuoti geležies kiekį atliekant kraujo tyrimus.

Mažakraujystė gali būti ūminė, kuri gali kilti dėl stipraus nukraujavimo arba dėl staigaus eritrocitų kiekio sumažėjimo, arba lėtinė, kuri vystosi be ryškesnių mažakraujystės simptomų, nes juos „maskuoja“ lėtinių ligų simptomai arba organizmas per ilgą laiką tiesiog adaptuojasi prie anemijos.

Mažakraujyste galima susirgti pakankamai nevartojant tam tikrų organizmui būtinų medžiagų (nevisavertė mityba, kurioje trūksta B grupės vitaminų, geležies), taip pat dėl įvairių kitų priežasčių (dantų ar kramtymo problemos), esant kraujavimui (hemorojus, opos, gausios menstruacijos), apsinuodijus kenksmingomis medžiagomis (sunkiaisiais metalais, alkoholiu), esant kitoms retesnėms situacijoms (maliarija, autoimuniniai sindromai ir panašiai).

Skiriami keli anemijos tipai:

1. Geležies stokos anemija pasireiškia tada, kai raudonieji kraujo kūneliai negali pernešti pakankamai geležies ir deguonies į kūno ląsteles.
2. Megaloblastinė arba makrocitinė anemija atsiranda, kai dideli ir nesubrendę raudonieji kraujo kūneliai negali transportuoti deguonies ir geležies.

Ar žinojote, kad yra skirtingi geležies stokos lygiai? Nedideli geležies apykaitos pokyčiai gali sukelti tokius pat ar panašius simptomus, kaip geležies stokos anemija. Geležies trūkumas organizme gali būti išreikštas kaip: 

• Geležies stoka: būklė prieš anemiją, kai geležies atsargos organizme yra sumažėjusios, bet nevisiškai išsieikvojusios. Tai sutrikimas, kurio metu paprastai nebūna ryškių klinikinių simptomų. Geležies stokos simptomai: 

• vaikams: lėtesnis augimas ir vystymasis, sutrikusi psichinė ir emocinė raida, apsinuodijimas sunkiaisiais metalais dėl žarnyno hiperpralaidumo.
• suaugusiesiems: sumažėjęs darbingumas, energijos stoka ir nuovargis, sutrikusi dėmesio koncentracija, depresinės būsenos ir agresija.
• nėščioms moterims: du kartus didesnė rizika susilaukti mažo svorio naujagimių, sumažėjęs imuninis atsakas, pogimdyminės depresijos būsena. 

Geležies stokos anemija išsivysto tik tada, kai geležies atsargos organizme visiškai išsieikvoja. Geležies stokos anemijos simptomai yra tokie pat, kaip aprašyti aukščiau geležies stokos situacijose, bei:

Bendras išsekimas ir silpnumas

• išaugusi ligų rizika
• nuovargis kojose
• pastovus mieguistumas
• gyvybingumą praradusi oda
• plaukų slinkimas, trapūs nagai

Mažakraujystės požymiai ir simptomai

Kuomet organizme sutrinka deguonies transportavimas, audiniai kenčia deguonies badą (hipoksija). Jautriausiai į deguonies trūkumą reaguoja smegenys ir širdis. Todėl, sutrikimą galima įtarti, jei pasireiškia šie mažakraujystės požymiai: galvos svaigimas ir stiprus bendras kūno silpnumas, mieguistumas ir nuovargis, dusulys, padažnėjęs širdies plakimas, galvos skausmai, suprastėjusi atmintis ir koncentracija.

Esant mažakraujystei, gali pradėti stipriais slinkti plaukai, lūžinėti nagai, pasireikšti skonio ir uoslės pakitimai, atsirasti odos blyškumas ir papilkėjimas. Esant rimtesnei anemijai, gali sutrikti inkstų ir kitų organų funkcija, įvykti miokardo infarktas ar išsivystyti negrįžtamas galvos smegenų pažeidimas. Kritiškai nukritus hemoglobino kiekiui kraujyje, žmogų ištinka mirtis.

Labai dažnai žmonės šia liga serga patys to nežinodami ir neįtardami, nes mažakraujystės simptomai nėra ryškiai išreikšti ir gali likti nepastebėti ilgus metus. 

Kokios gali būti mažakraujystės pasekmės?

Sergant anemija nukenčia gyvenimo kokybė, nes dėl mažakraujystės susilpnėja imunitetas, padidėja imlumas infekcijai, dėl nuovargio ir bendro silpnumo mažėja darbingumas, trinka emocijos ir pažintiniai gebėjimai, atsiranda kosmetinių defektų (pradeda slinkti plaukai, lūžinėja nagai, oda tampa sausesnė, pilkesnė, blyškesnė), gali sutrikti rega ir klausa, atsirasti neurologinių simptomų (galūnių tirpimas, šalimas ar deginimo jausmas). Mažakraujystė ypač pavojinga tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, nes blogėja šių ligų valdymas ir pacientų sveikatos būklė.

Nėštumas ir mažakraujystė

Fiziologiškai nėštumo laikotarpiu geležies poreikis padidėja 2-3 kartus, palyginti su ne nėščiomis vaisingo amžiaus moterimis. Dažniausia nėščiųjų anemijos priežastis yra geležies deficitas, kuris Lietuvoje nustatomas 13–15 proc. nėščiųjų. Esant anemijai nėštumo metu padidėja vaisiaus augimo sulėtėjimo, priešlaikinio gimdymo, nukraujavimo gimdymo metu rizika, išauga cezario pjūvio operacijos rizika. Motinos anemija didina riziką naujagimiui sirgti geležies stokos anemija pirmuosius 3 gyvenimo mėnesius, kas yra susiję su lėtesne psichomotorine ir (ar) protine raida, blogesniais socialiniais, emociniais įgūdžiais bei įvairiomis ligomis suaugus. Svarbu žinoti, kad profilaktinis geležies preparatų vartojimas nėštumo laikotarpiu nerekomenduojamas, todėl preparatus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju.

Ar mažakraujystė gydoma ir kaip?

Diagnozuoti anemijai yra atliekamas bendras kraujo tyrimas, kuris parodo hemoblogino ir eritrocitų kiekį, tačiau visada verta papildomai išsitirti, ar netrūksta geležies, feritino, transferino, vitamino B12, folio rūgšties. Labai svarbu surasti mažakraujystę sukėlusią priežastį, nes viena ji gali būti gausias menstruacijas turinčiai jaunai merginai, ir visai kita – nusiskundimų neturinčiam jaunuoliui, kuomet jau reikėtų vertinti žalingus įpročius, kt. aplinkybes, o gal net ieškoti lėtinių ligų.

Tiriant mažakraujystę, tikslinga atlikti ir papildomus tyrimus - kepenų, inkstų, elektrolitų, šlapimo, skydliaukės ir įvertinti, ar nėra šių sistemų sutrikimų, ar nėra kitų lėtinių ligų ar galimo slapto kraujavimo organizme.

Kaip gydyti mažakraujystę? Mažakraujystės gydymas priklauso nuo ją sukėlusios priežasties. Lietuvoje dažniausiai diagnozuojama geležies stokos anemija, kuri gydoma geležies preparatais – tabletėmis, kapsulėmis arba į veną leidžiamais vaistais nuo mažakraujystės. Deja, geležies papildai prastai toleruojami, nes dažnai sukelia virškinamojo trakto sutrikimus.

Kaip apsisaugoti nuo mažakraujystės? 

Slapto recepto, padėsiančio išvengti mažakraujystės nėra, tačiau vienas svarbiausių faktorių – visavertė ir subalansuota mityba bei sveikatos profilaktika. Žinoma, svarbus ir darbo-poilsio režimas, gebėjimas tvarkytis su stresu, turimų lėtinių ligų efektyvus valdymas.

Įvairi bei subalansuota mityba, gausi mikroelementais ir vitaminais: 

• geležies turi šie produktai: raudona mėsa (jautiena, veršiena, kepenys), jūros gėrybės, brokoliai, špinatai, burokėliai, sojų pupelės, moliūgų sėklos, kakava, tofu sūris.
• vitamino B9 arba folinės rūgšties šaltiniai: kepenys, špinatai, petražolės, salotų lapai, brokoliai, šparagai, pupelės, lęšiai, kviečių gemalai, avokadai, apelsinų sultys, pienas.
• daugiausiai vitamino B12 turintys produktai: kiaušiniai, kepenys, žuvis, kiauliena, paukštiena (vištų kulšelės, kalakutiena, antiena).

Mėsą, paukštieną ar žuvį rekomenduojama valgyti kartu su daržovėmis arba užgerti pagrindinį patiekalą natūraliomis obuolių ar citrusinių vaisių sultimis, kuriose gausu geležies oksidaciją slopinančio vitamino C – tuomet geležies pasisavinimas padidėja net 3 kartus! Tinkamos daržovės: burokėliai ir burokų lapai, pupos ir pupelės, žalieji žirneliai, raudongūžiai kopūstai, krienai, petražolės, lęšiai, morkos, pomidorai.

Turintiems polinkį į mažakraujystę nerekomenduojama gerti daug kavos, juodosios arbatos, alkoholio, pieno, valgyti riebaus maisto, mat šie produktai slopina geležies pasisavinimą.

Svarbu žinoti, kad vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio, magnio ir kalcio, arba kolestiraminas su geležimi sudaro netirpius junginius, todėl prastėja jos pasisavinimas. Todėl vartojant geležies papildus ar preparatus - būtina daryti 2 valandų tarpą tarp maisto ir kitų vaistų.

Geležies atsargos organizme palaipsniui gali išsekti ir dėl ilgalaikio streso, nes jo metu organizmas sunaudoja daugiau geležies nei įprasta. Todėl reikėtų vengti konfliktinių situacijų, užsiimti raminančia ir širdžiai mėgstama veikla, dažniau juoktis!

 Visi žmonės, nepriklausomai nuo jų amžiaus, turėtų laikytis įvairios ir subalansuotos mitybos ir su maistu gauti reikalingą geležies kiekį, tačiau yra grupių, kurios dėl geležies trūkumo yra labiau pažeidžiamos ir kurios turėtų atsižvelgti į geležies papildų vartojimo rekomendacijas.

Kuo ypatinga chelatinė geležis FERROCAPS su kofermentu Q10?

• Maisto papildo Ferrocaps su kofermentu Q10 sudėtyje yra chelatinės geležies. Chelatinimas – tai cheminis procesas, kurio metu viena ar kelios amino rūgštys „apvelka” mineralo atomą. Chelatinė geležis yra elektriškai neutrali, t.y. ji nereaguoja su maistinėmis medžiagomis, jos nesuardo skrandžio rūgštys.
• Chelatinę geležį organizmas pasisavina 4 kartus geriau nei kitą geležį. 
• Chelatinė geležis nedirgina skrandžio, nesukelia vidurių užkietėjimo, nepalieka nemalonaus metalo prieskonio burnoje
• 100% veganiška formulė
• Be gliuteno, be pridėtinių cukrų, be konservantų