Ko trūksta organizmui, kai nėra jėgų?

Nuolatinis nuovargis, energijos stygius ir išsekimas yra dažnos šiuolaikinio žmogaus problemos. Dažniausiai tai siejame su stresu, per dideliu darbo krūviu ar poilsio trūkumu, tačiau nuolatinis pavargimo jausmas gali būti signalas, kad organizmui trūksta tam tikrų būtinų medžiagų.

Jei dienos bėgyje jaučiate mieguistumą, jei sunku susikaupti, o ryte atsikeliate nepailsėję ir net po savaitgalio poilsio jėgų nepadaugėja, verta atkreipti dėmesį į savo sveikatą. Nuovargis ir energijos stoka gali būti ne tik laikinas pervargimas, bet ir rimtesnių sveikatos problemų ar įvairių organizmo sutrikimų požymis, o kartais net ir pirmasis lėtinių ligų simptomas. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl jaučiamės pavargę, kokių būtinųjų medžiagų gali trūkti organizmui, kokius tyrimus reikėtų atlikti ir kokios natūralios priemonės galėtų padėti atgauti energiją.

Kodėl jaučiamės pavargę? Pagrindinės priežastys ir sprendimo būdai

Nuovargis gali būti nulemtas įvairių veiksnių, nuo kasdienio gyvenimo būdo iki rimtų sveikatos problemų. Dažniausios priežastys:

Miego trūkumas – jei miegate mažiau nei 7–9 valandas per parą, organizmas neturi laiko atsigauti ir atkurti vidinius resursus bei energijos atsargas.

Nesubalansuota, nevisavertė mityba – jei maiste trūksta būtinųjų medžiagų - baltymų, riebalų, angliavandenių, mikroelementų, vitaminų ar antioksidantų - organizmas gali stokoti energijos gamybai reikalingų medžiagų.

Dehidratacija – net nedidelis skysčių trūkumas gali lemti mieguistumą ir energijos stygių.

Hormonų disbalansas – bendram energijos lygiui gali turėti įtakos skydliaukės veiklos sutrikimai, kortizolio (streso hormono) perteklius ar gliukozės kiekio kraujyje svyravimai.

Lėtinės ligos – anemija, cukrinis diabetas, depresija ar širdies ligos dažnai pasireiškia kaip ilgalaikis nuovargis.

Stresas ir perdegimas – emocinis pervargimas bei lėtinis stresas daro didžiulę neigiamą įtaką organizmo atsistatymo mechanizmams.

Jei pavargimo jausmas trunka kelias dienas, greičiausiai tai susiję su laikinu stresu, tačiau jei nuovargis tampa kasdienybe ir trunka savaites ar mėnesius, verta pasitikrinti, ar organizme netrūksta gyvybiškai svarbių mikroelementų.

Kokių medžiagų trūkumas gali sukelti nuovargį?

Geležis yra būtina deguonies pernešimui organizme. Jei organizme trūksta geležies, ląstelės negauna pakankamai deguonies, o tai lemia bendrą kūno silpnumą, galvos svaigimą, blyškią odą ir bendrą išsekimą. Geležies stokos anemija yra viena dažniausių ilgalaikio nuovargio priežasčių, ypač vaisingo amžiaus moterims.

Natūraliai geležies atsargas organizme galima papildyti per mitybą. Rekomenduojama rinktis raudoną mėsą, kepenėles, špinatus, lęšius ir moliūgų sėklas. Geležis geriau pasisavinama su vitaminu C, todėl mėsos patiekalus reikėtų derinti su citrusiniais vaisiais ar paprikomis.

Vitamino B12 trūkumas sukelia silpnumą, atminties problemas ir ilgalaikį išsekimą. Jis svarbus nervų sistemos veiklai ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.

Kaip jo gauti natūraliai? Rekomenduojama valgyti gyvūninės kilmės produktus: jautieną, kiaušinius, pieno produktus ir žuvį. Veganams papildomai rekomenduojami B12 papildai, nes augaliniuose produktuose šio vitamino nėra.

Magnis dalyvauja daugiau nei 300 biocheminių reakcijų, įskaitant energijos gamybą ir nervų sistemos balansą. Jo trūkumas pasireiškia raumenų spazmais, nerimu ir nemiga.

Magnio gausu riešutuose, bananuose, lapinėse daržovėse ir juodajame šokolade.
Magnis geriausiai įsisavinamas kartu su vitaminu B6.

Vitaminas D. Žemas vitamino D lygis siejamas su lėtiniu nuovargiu, raumenų silpnumu ir imuninės sistemos nusilpimu. Saulės trūkumas ir nepakankamas su maistu gaunamo vitamino D kiekis gali lemti jo deficitą organizme.

Siekiant papildyti vitamino D atsargas, rekomenduojama būti saulėje bent 15–30 minučių per dieną ir į mitybos racioną įtraukti riebias žuvis, kiaušinius, grybų ekstraktus.

Omega-3 riebalų rūgštys mažina uždegiminius procesus ir palaiko smegenų veiklą. Jų trūkumas gali pasireikšti ne tik energijos stoka, bet ir prasta koncentracija, nuotaikos svyravimais.

Omega-3 riebalų rūgščių galime gauti su maistu, valgant lašišą, skumbrę, linų sėmenis ir graikinius riešutus. Jei riebi žuvis nepatinka ar jos racione būna itin retai, vertėtų pagalvoti apie omega-3 papildus.

Kada reikėtų sunerimti?

Jeigu nuovargis nepraeina net po kokybiško poilsio ir tinkamos mitybos korekcijų, verta kreiptis į gydytoją. Ypač jei pasireiškia šie simptomai:

• ilgalaikis energijos trūkumas (trunkantis ilgiau nei kelias savaites)
• galvos svaigimas, širdies ritmo sutrikimai
• svorio kritimas arba be aiškios priežasties padidėjęs apetitas
• nuolatiniai raumenų skausmai, sąnarių silpnumas
• stiprus mieguistumas arba nemiga

Šie simptomai gali rodyti rimtesnius organizmo sutrikimus, tokius kaip anemija, hormoniniai sutrikimai ar net autoimuninės ligos.

Kokius tyrimus rekomenduojama atlikti esant nuolatiniam nuovargiui?

Nuovargis gali būti susijęs su įvairiais organizmo procesais, todėl verta pasitikrinti šiuos rodiklius:

Bendras kraujo tyrimas (BKT) – padeda nustatyti uždegimus, infekcijas, mažakraujystę.
Hemoglobio ir feritino tyrimai – parodo, ar organizme yra pakankamai geležies deguonies pernešimui ir jos atsargų.
Vitaminas B12 – jo trūkumas gali sukelti nuolatinį nuovargį, galvos svaigimą ir atminties problemas.
Vitaminas D – svarbus energijai, imunitetui ir kaulų sveikatai. Jo dažnai trūksta šaltuoju metų sezonu.
Magnio ir kalio tyrimai – šie mineralai dalyvauja raumenų ir nervų veikloje, jų trūkumas sukelia bendrą silpnumą.
Gliukozės ir insulino tyrimai – padeda įvertinti, ar nėra cukrinio diabeto ar prediabeto požymių.
Skydliaukės hormonai (TSH, FT4, FT3) – skydliaukės sutrikimai gali sukelti energijos stoką ir svorio pokyčius.
C-reaktyvinis baltymas (CRB) ir homocisteinas – padeda įvertinti uždegiminius procesus organizme.

Atlikus šiuos tyrimus, galima geriau suprasti, kas sukelia nuovargį - maistinių medžiagų trūkumas, hormoniniai svyravimai ar kitos sveikatos problemos.

Kaip natūraliai atgauti energiją?

Nei stebuklingas receptas, nei stebuklinga piliulė neegzistuoja - viskas yra jūsų pačių rankose. Jei iš esmės pasirūpinsite šiais 5 pagrindiniais dalykais, sugrįš ir energija, ir gera savijauta:

1. subalansuota mityba. Valgykite daugiau pilno grūdo produktų, daržovių, uogų, kokybiškų baltymų ir sveikųjų riebalų.
2. fizinis aktyvumas – saikingas judėjimas skatina kraujotaką ir padeda gamintis energijai.
3. pakankamas miegas – stenkitės miegoti bent 7–9 valandas per naktį.
4. hidratacija – gerkite pakankamai vandens, nes net lengvas dehidratacijos lygis gali sukelti mieguistumą.
5. streso valdymas – meditacija, kvėpavimo pratimai ir gamta padeda sumažinti įtampą

Papildų pagalba - energijai ir gerai savijautai

Papildai negali pakeisti sveikos mitybos ir gyvenimo būdo, tačiau jei tyrimai rodo, kad organizme trūksta tam tikrų gyvybiškai svarbių medžiagų, jie išties gali būti naudingi.

Žaliojoje arbatoje, uogose ir kakavoje randami polifenoliai mažina uždegimus, gerina smegenų veiklą, apsaugo organizmą nuo oksidacinės pažaidos.

Žaliosios arbatos ekstraktas suteikia natūralios energijos be dirbtinio stimuliavimo.

Kurkuminą (iš dažinės ciberžolės ekstrakto) rekomenduojama vartoti uždegimams mažinti ir smegenų funkcijai stiprinti.

Bičių pienelis su vitaminais padeda didinti atsparumą stresui ir stiprina imuninę sistemą.

Jeigu jaučiate, kad trūksta energijos, pirmiausia svarbu peržiūrėti mitybą, poilsio režimą ir gyvenimo būdą. Nors papildai gali padėti užpildyti mitybos spragas, svarbiausia yra visavertė mityba, kokybiškas ir pakankamas miegas bei kasdieninis fizinis aktyvumas.