Kam reikalingos gerosios bakterijos?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kartu su Jungtinių Tautų (JT) maisto ir žemės ūkio organizacija 2002 m. yra paskelbusios tokį oficialų probiotikų apibrėžimą: „Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojant tinkamais kiekiais, yra naudingi vartotojo sveikatai.”

Tam, kad produktas atitiktų probiotiko sąvoką, jis turi pasižymėti šiomis savybėmis:

• turėti atsparumą skrandžio rūgščiai bei tulžies druskoms
• gebėti prisitvirtinti prie žarnyno sienelių gleivinės
• būti saugūs žmogaus sveikatai

Paprastai žarnyne gyvosios bakterijos yra skirstomos į gerąsias (organizmui naudingus probiotikus) ir blogąsias (patogenines, galinčias sukelti sveikatos sutrikimus). Tačiau tai tik sąlyginė klasifikacija, nes nei gerosios bakterijos nori mus išgelbėti, nei patogeninės – pražudyti. Svarbiausias dalykas, kuriuo turėtume rūpintis – sveika pusiausvyra žarnyne. Laikoma, kad žmogaus žarnyno mikrobiota yra sveikame balanse, jei naudingų bakterijų joje yra apie 85%, o visų likusių – apie 15%.

Kam reikalingos gerosios bakterijos?

Žmogaus žarnyne gyvena daugiau kaip 1000 skirtingų rūšių bakterijų, ir kiekvienas iš mūsų turime individualų jų rinkinį – kaip pirštų antspaudus ar akies rainelę. Visos šios gyvosios bakterijos daro vienokį ar kitokį poveikį žmogaus organizmui.

Kokia yra gerųjų bakterijų nauda?

Gerosios bakterijos palaiko sveiką žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, kuri siejama su darnia organizmo veikla ir bendra žmogaus savijauta. Tyrimais įrodyta keletas mechanizmų, kokį poveikį turi skirtingos probiotinės padermės. Kai kurios bakterijos gamina patogeninius mikroorganizmus naikinančias medžiagas, kitos – fiziškai konkuruoja su patogeninėmis bakterijomis dėl “teritorijos” žarnyno sienelėse ir maistinių medžiagų, trečios – dirba kaip “sargai”, veikdamos išvien su imunine sistema.

Įrodyta, kad net 80% žmogaus imuninės sistemos yra sukoncentruota žarnyne, todėl nuo individualiai mikrobiotai priklausančių mikroorganizmų gausos bei įvairovės priklauso ir organizmo atsparumams virusams bei patogeninėms bakterijoms.

Sveiką mikrobiotos pusiausvyrą palaikyti padeda subalansuota, visavertė mityba, kurioje gausu skaidulinių medžiagų iš augalinės kilmės produktų. Mūsų žarnyne gyvenančios gerosios bakterijos (probiotikai) maitinasi skaidulomis ir taip palaiko savo gyvybingumą bei galimybę daugintis.

Sutrikus žarnyno mikrobiotos pusiausvyrai, atsiranda disbalansas, vadinamas disbioze – žmogus kenčia nuo pilvo pūtimo, nuo vidurių užkietėjimo ar, atvirkščiai, nuo viduriavimo. Išsiderinęs žarnynas sutrikdo sklandų visos virškinimo sistemos darbą, sukelia nemalonų diskomfortą, kuris veikia įprastą gyvenimo ritmą ir tai atsiliepia kasdieninei savijautai. Tam, kad būtų galima išvengti disbiozės, svarbu užtikrinti tinkamas sąlygas žarnyne gyvenančioms probiotinėms bakterijoms.

Deja, kartais turime vartoti vaistus (pvz., antibiotikus, geriamus kontraceptikus, steroidinius ar hormoninius preparatus), kurie stipriai išderina šį sveikatai svarbų 85/15 santykį arba, apsirgę, gerųjų mikroorganizmų (probiotikų) galime netekti su organizmo skysčiais (pvz., vemiant ar viduriuojant). Pasireiškus disbiozės požymiams, gydytojai rekomenduoja į pagalbą pasitelkti kokybiškus maisto papildus, kurių sudėtyje yra gyvybingų mikroorganizmų – probiotikų.

Apie probiotikų naudą žmogaus organizmui ir sveikatai pasakoja Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjo pavaduotoja Evelina Venckevič.

Kada gerti gerąsias bakterijas?

Gerųjų bakterijų organizmas papildomai gauna žmogui valgant tam tikrus maisto produktus (jogurtą, kefyrą, raugintus kopūstus, varškę, fermentinius sūrius) arba vartodamas maisto papildus, kurių sudėtyje yra probiotinių kultūrų.

Kadangi su virškinimu susijusių problemų turi ir maži, ir dideli, kokybiški, subalansuotos sudėties probiotikai gali būti rekomenduojami įvairioms amžiaus grupėms: kūdikiams, vaikams, paaugliams, suaugusiems, senjorams. Tačiau kas yra gerosios bakterijos, kada vartoti jas tikrai tikslinga, derėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Probiotikai yra gerosios bakterijos, priklausančios natūraliai žarnyno mikrobiotai, tad juos saugiai gali vartoti tiek vaikai, tiek suaugusieji. Svarbu tik atminti, kad gali skirtis probiotikų forma (skystis, milteliai, kapsulės ar kramtomosios tabletės), dozavimas, vartojimo intensyvumas ir trukmė.

Gerosios bakterijos suaugusiems, vaikams ir kūdikiams rekomenduojamos vartoti tada, kai sutrinka natūrali žarnyno mikrobiotos pusiausvyra. Gerosios bakterijos žarnynui yra ypatingai svarbios kai fiziškai (dėl viduriavimo ar vėmimo) arba dėl vaistų (antibiotikų, steroidinių preparatų) vartojimo žarnyne sumažėja gerųjų bakterijų.

Vaikų virškinimo sistema jautresnė, ją dažniau sudirgina netikęs ar neįprastas maistas, pasikeitusi aplinka. Mažuosius vargina apetito nebuvimas, išsipūtęs ir skausmingas pilvelis, sunkus ir nepastovus tuštinimasis (pakaitomis tai viduriavimas, tai vidurių užkietėjimas), pykinimas ir vėmimas. Visi šie simptomai rodo disbiozę - sutrikusią mikrobiotos pusiausvyrą.

Dažnas tėvų klausimas - ar gerosios bakterijos kietina vidurius? Gerosios bakterijos nei kietina vidurių, nei juos skystina. Probiotinės kultūros palaiko sveiką pH žarnyne ir optimalų tuštinimosi dažnį.

Gerosios bakterijoms vaikams ir kūdikiams dažniausiai būna geriamųjų lašiukų ar tirpių miltelių forma, nes vaikai iki 2-3 metų amžiaus dar nemoka saugiai nuryti kapsulės. Tokiu atveju labai svarbu įsitikinti, kad maisto papildo sudėtyje esančios probiotinės kultūros yra atsparios skrandžio rūgščiai ir tulžies druskoms. Kūdikiams ir mažiems vaikams probiotikus lengviausia sugirdyti vandenyje ištirpintų miltelių pavidalu, o vyresni vaikai gerąsias bakterijas gali vartoti kramtomųjų tablečių pavidalu.

Suaugusieji dažnai skundžiasi nevirškinimo ir pilnumo/sunkumo jausmu pavalgius, dujų kaupimųsi, užkietėjusiais viduriais. Dažnas turi dirgliosios žarnos sindromą. Jaunos merginos ir moterys vartoja geriamas kontraceptines piliules, kurios taip pat kenkia žarnyno mikrobiotai.

Gerosios bakterijos dažnai skiriamos esant dirgliosios žarnos sindromui, opiniam kolitui, taipogi tais atvejais, kai organizmas netoleruoja laktozės ir tuomet, kai gerųjų bakterijų netenkame su organizmo skysčiais (gausiai vemiant ir viduriuojant).

Gerosios bakterijos vaikams ir suaugusiems gali praversti kelionių metu, ypač vykstant į egzotines užsienio šalis, kuomet pasikeitus  aplinkai, maistui, vandens kokybei, į tai jautriai sureaguoja virškinimo sistema ir, stengdamasi ”atsikratyti” nemalonių “svečių”, sukelia vėmimą ar viduriavimą.

Antibiotikai ir gerosios bakterijos

Kada gerti gerąsias bakterijas vartojant anitbiotikus? Visų - kūdikių, vaikų ir suaugusiųjų - mikrobiota išsiderina vartojant antibiotikus, kurie stipriai ir ilgam sutrikdo sveiką žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą. Išsiderinus žarnynui, į organizmą nebepatenka visos reikalingos maistinės medžiagos, tad jis gali tapti mažiau atsparus patogeninėms bakterijoms ir virusams. Žarnyno disbiozė taip pat gali sąlygoti alerginių reakcijų ir/ar atopinio dermatito atsiradimą, gali pasireikšti maisto netoleravimo simptomai.

Būtent todėl gerosios bakterijos yra rekomenduojamos gydantis antibiotikais (tiek vartojant antibiotikus, tiek po antibiotikų kurso), nes dėl jų poveikio atsiradęs žarnyno mikrobiotos disbalansas sukelia nemalonius šalutinius poveikius: viduriavimą arba vidurių užkietėjimą, apetito stoką, nemalonų poskonį burnoje.

Sutrikus sveikai mikrobiotos pusiausvyrai gerosios bakterijos kūdikiams, vaikams ir suaugusiems yra saugus, geras ir organizmui nekenkiantis sprendimas.

Kokios gerosios bakterijos geriausios?

Kalbant apie probiotinius maisto papildus, kokybiškiausios ir geriausios gerosios bakterijos yra tos, kurios pasižymi trimis pagrindinėmis savybėmis: atsparumu  skrandžio rūgščiai ir tulžies druskoms, sugebėjimu prisitvirtinti prie žarnyno sienelės gleivinės ir saugumu. Dažniausiai naudojami, populiariausi probiotikai – Lactobacillus ir Bifidobacterium padermės.

Svarbu, kad pasirinktas probiotikas būtų kompleksinis, tuomet ir rezultatas bus geresnis. Įsigyjant probiotikus, pirmiausiai dėmesį derėtų atkreipti į jų sudėtį: idealu, jei joje yra keletas ar keliolika skirtingų rūšių probiotinių kultūrų, iš kurių svarbiausios – laktobacilos ir bifidobakterijos. Labai gerai, jei probiotikų sudėtyje yra ir prebiotikų – oligosacharidų ar fruktooligosacharidų, kurie sudaro tinkamas sąlygas gerųjų bakterijų mitybai žarnyne.

Kuo ypatinga REGENELACTIS® formulė?

• Produkto formulėje yra pagrindinės probiotinės padermės – laktobacilos ir bifidobakterijos.
• Probiotikai pateikiami miltelių forma, patogia vartoti tiek mažam, tiek dideliam.
• Viename paketėlyje yra 5 milijardai gyvybingųjų probiotinių bakterijų.
• Produkto sudėtyje esančios gyvybingos bakterijos yra atsparios skrandžio rūgščiai ir tulžies druskoms(patvirtinta Rossell Institute atliktais klinikiniais tyrimais).
• Kartu su probiotikais sudėtyje yra ir prebiotinių medžiagų– fruktooligosacharidų (iš cikorijos šaknų inulino), kurie tarnauja kaip maistas gerosioms bakterijoms.
• Šie probiotikai yra saugūs vartoti nėštumo ir laktacijos laikotarpiu.
• Vartojimo rekomendacijos. Suaugusiems ir vaikams nuo 1 metų amžiaus gerti po 1 paketėlį per dieną prieš maistą arba tarp valgymų. Kūdikiams nuo 0 iki 1 metų amžiaus - po ½ paketėlio.