Disbiozė. Kas tai?

Pastaraisiais metais itin daug dėmesio skiriama žarnynui, kuris dažnai vadinamas antrosiomis žmogaus smegenimis. Liaudies išmintis byloja, kad “dvi galvos geriau už vieną”, tačiau kartais nutinka taip, kad šios “pilvo smegenys” apserga ir nustoja tinkamai funkcionuoti. Kas tuomet vyksta žarnyne ir kaip jam galime padėti – būtent šiuos aspektus išsamiau panagrinėsime ir aptarsime šiame straipsnyje.

Disbiozė: apibrėžimas ir pagrindiniai faktai

Žmogaus žarnyne gyvena milijardai įvairiausių bakterijų, kurios visos sveria apie 1,5-1,8 kg. Didžioji dalis žarnyną kolonizavusių mikroorganizmų yra taip vadinamos „gerosios“ (naudingos) žarnyno bakterijos. Optimaliu atveju jos turėtų sudaryti apie 80-85 procentų bendro visų bakterijų kiekio. Kuomet ši pusiausvyra sutrinka ir žarnyne ima vyrauti „blogosios“ (patogeninės) bakterijos, išsivysto disbiozė (disbakteriozė).

Disbioze vadinama būklė, kuomet pasikeičia normali žarnyno mikrobiotos sudėtis, savybės bei pusiausvyra. Trumpai sakant, tai būklė, kai patogeninių bakterijų žarnyne yra daugiau nei naudingųjų.

Pasireiškus disbiozei, iškyla pavojus daugeliui organizmo sistemų:

• padidėja žarnyno pralaidumas, todėl į organizmą pakliūva toksinai ir nesuvirškinti baltymai, kurie gali tapti alergijos priežastimi
• išauga sisteminio uždegimo rizika
• padidėja ląstelių atsparumas insulinui, kas kelia diabeto, metabolinio sindromo, nealkoholinių riebiųjų kepenų, nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų riziką
• gali pasireikšti dirgliosios žarnos sindromas, suaktyvėti uždegiminės žarnyno ligos

Beje, disbiozė nėra tik žarnynui būdingas sutrikimas. Ji gali pasireikšti burnoje ir sukelti nemalonų burnos kvapą (burnos kandidozė), makštyje (makšties kandidozė arba pienligė), nosyje ir sinusuose (lėtinis nuolat pasikartojantis sinusitas), ausyse (otitas) ar ant odos (atopinis dermatitas).

Kaip atsiranda disbiozė: priežastys ir veiksniai

Disbiozė gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių. Didžiausios įtakos tam turi:

• nesubalansuota mityba, kurioje per daug perdirbto maisto ir per mažai augalinės kilmės ingredientų
• stresas, ypač lėtinis
• medikamentų vartojimas (antibiotikų, geriamų kontraceptikų, onkologinių vaistų, protonų siurblio inhibitorių, slopinančių skrandžio rūgštingumą, aspirino ir pan.)
• aplinkos užterštumas, pesticidai

Neretai disbiozę sukelia viduriavimas, nes kartu su organizmo skysčiais iš žarnyno yra pašalinama ir nemaža dalis gerųjų bakterijų. Dažnai viduriuojant, keičiasi kokybinė ir kiekybinė žarnyno mikrobiotos sudėtis, sveika žarnyno mikrobiotos pusiausvyra sutrinka, įsivyrauja patogeniniai mikroorganizmai.

Ypatingai disbiozei yra jautrūs kūdikiai ir vaikai, nes jų mikrobiota dar tik formuojasi. Nuo gimimo iki maždaug 3 metų įvairūs mikroorganizmai tik pradeda įsitvirtinti žarnyne ir kurti savo kolonijas, kurios sudaro savotišką „apsauginį“ skydą, neleidžiantį į organizmą patekti patogenams ir toksinams. Todėl jei tuo laikotarpiu kūdikio ar vaiko organizme naudingų bakterijų bus per mažai arba į jo žarnyną pateks per didelis kiekis patogeninių mikrobų, greičiausiai disbiozės išvengti nepavyks.

Disbiozė kūdikiui gali išsivystyti dėl daugelio skirtingų priežasčių: neišnešiotumo, mamos ligų ir nėštumo metu vartotų medikamentų, netinkamos besilaukiančios mamos mitybos ar patirto streso. Vyresniame amžiuje disbiozę vaikui gali sukelti netinkamas primaitinimas, nepakankama higiena, silpna imuninė sistema, vartojami antibiotikai, virusinė ar bakterinė infekcija, kuri dažnai lydi peršalimo ligas.

Visiškai mikrobiota susiformuoja apie 7-uosius gyvenimo metus ir ji tiesiogiai priklauso nuo vaikelio gimimo būdo, vaikystėje suformuotų mitybos įpročių, persirgtų ligų ir vartotų vaistų (ypač antibiotikų).

Disbiozės simptomai: ką reikia žinoti

Būdingiausias žarnyno disbiozės simptomas – sutrikęs tuštinimasis (reguliarumas, konsistencija, nemalonūs pojūčiai virškinamajame trakte). Kiti disbiozės simptomai:

• viduriavimas arba vidurių užkietėjimas
• pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis
• jautrus ir skausmingas pilvas
• sutrikęs maisto virškinimas
• burnoje atsiradęs nemalonus kvapas

Šie varginantys simptomai sukelia ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą: prastą nuotaiką, susierzinimą, apatiją.

Užsitęsusi ir negydoma disbiozė gali tapti itin varginančiu ir sekinančiu kasdieniniu palydovu bei sukelti ligas. Viena iš dažniausių negydomos disbiozės pasekmių - nuolatinės peršalimo ligos, lėtiniai sinusitai, mat atsiradus žarnyno mikrobiotos disbalansui, silpnėja organizmo atsparumas išoriniams aplinkos veiksniams, silpsta imunitetas.

Susirgus žmonės neretai griebiasi savigydos ir be gydytojo paskyrimo pradeda vartoti antibiotikus, kurie dar labiau pažeidžia jautrią žarnyno mikrobiotą.

Negydant disbiozės, žarnyne sutrinka maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų, mikroelementų pasisavinimas, o organizmui kurį laiką negaunant jam būtinų medžiagų, blogėja sveikata, prastėja savijauta, atsiranda irzlumas, nervingumas, bjursta nuotaika. Fiziškai nusilpus kūnui, mažėja fizinė jėga ir darbingumas, žmogų ima varginti nuolatinis nuovargis, gali pradėti slinkti plaukai, deformuotis nagai.

Disbiozės tyrimas ir disbiozės gydymas

Varginant skrandžio skausmams, padidėjus rūgštingumui ir atsiradus deginimo jausmui stemplėje, esant pilvo pūtimui, dažnam viduriavimui ar vidurių užkietėjimui, pasireiškus dirgliosios žarnos sindromui ar uždegiminėms žarnyno ligoms, atsiradus odos problemoms ar pienligei, galima įtarti disbiozę ir tokiu atveju gydytojas gali paskirti žarnyno mikrobiotos tyrimą. Šis tyrimas pateikia išsamią informaciją apie žarnyno mikrobiotos sudėtį, o remiantis jo rezultatais, specialistas paruošia rekomendacijas, kaip atstatyti bei išlaikyti žarnyno mikrobiotą sveikame balanse.

Esant disbiozei, svarbiausia užduotis - atstatyti sveiką žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą. Tam reikės laiko ir kantrybės ir geriausia tai būtų daryti pasikonsultavus su gydytoju.

Dažniausiai mikrobiotos pusiausvyros atstatymui į pagalbą pasitelkiami probiotikai ir prebiotikai.

Probiotikai arba gerosios bakterijos laikinai „pavaduoja“ prarastas individualiai žmogaus mikrobiotai priklausančias bakterijas ir tokiu būdu pamažu padeda sugrąžinti išderintą pusiausvyrą į sveiką būseną.

Prebiotikai arba maistinės skaidulos – tai augalinės kilmės komponentai, kurie tarnauja kaip maistas gerosioms žarnyno bakterijoms ir tokiu būdų sukuria joms palankią terpę gyventi ir daugintis.

Gyvensenos ir mitybos pokyčiai disbiozės kontrolei

Siekiant išlaikyti sveiką žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, svarbiausias dalykas - puoselėti sveiką gyvenimo būdą:

• kasdien rūpintis visaverte ir subalansuota mityba
• laikytis darbo ir poilsio režimo, pakankamai laiko skirti kokybiškam miegui
• vengti nervinės įtampos ir streso
• reguliariai palaikyti fizinį aktyvumą (žarnynas juda tiek, kiek judame mes patys)
• nepiktnaudžiauti alkoholiu
• be reikalo nevartoti antibiotikų

Svarbu nepamiršti, kad sveikos mikrobiotos pusiausvyros palaikymas turėtų būti kasdieninis kiekvieno žmogaus rūpestis.