KAS YRA IR KUO SKIRIASI PROBIOTIKAI, PREBIOTIKAI, POSTBIOTIKAI ir PARABIOTIKAI?

Mūsų sveikata priklauso nuo daugybės skirtingų veiksnių – mitybos, fizinio aktyvumo, gebėjimo tvarkytis su stresu, miego trukmės ir kokybės. Tačiau ar kada susimąstėte, kad mūsų sveikatą ir savijautą gali įtakoti… žarnyno mikrobiota?

Mūsų žarnyne gyvena trilijonas mikroorganizmų, kurių ląstelių DNR viršija žmogaus genų DNR. Žarnyne gyvenančios bakterijos atlieka daugybę svarbių funkcijų: 

• virškina maistą ir gerina maistinių medžiagų pasisavinimą
• gamina tam tikrus vitaminus, hormonus ir neurotransmiterius (serotoniną dopominą), sintetina trumpųjų grandinių riebalų rūgštis ir kitas žmogaus organizmui reikalingas ir naudingas medžiagas
• aktyviai kovoja su ligas sukeliančiais patogeniniais mikroorganizmais
• skatina imuninių ląstelių aktyvumą ir padeda organizmui apsisaugoti nuo bakterijų ir virusų
• netgi reguliuoja mūsų emocinę bei psichinę būklę. 
  

Ne veltui žarnynas yra vadinamas mūsų antrosiomis smegenimis.

Tarp žarnyno ir smegenų egzistuoja savotiška „autostrada“, t.y. ypatingas ryšys, vadinamas žarnyno-smegenų ašimi, per kurią žarnyno mikroorganizmai siunčia signalus į galvos smegenis, taip veikdami mūsų nuotaiką, reakciją į stresą, o taip pat ir mūsų miegą.

Kuo sveikesnė ir įvairesnė žarnyno mikrobiota – tuo geresnė mūsų savijauta. Žmogaus organizmui ypač svarbios yra tam tikros bakterijų padermės, pavyzdžiui, Lactobacillus ir Bifidobacterium, kurios padeda mažinti uždegimus, reguliuoti kortizolio lygį ir net stimuliuoja neuromediatorių GABA, kuris ramina smegenų veiklą prieš miegą.

Šį tarp žarnyno ir smegenų esantį tiltą galime stiprinti ir patys, pasitelkdami į pagalbą probiotikus, prebiotikus, parabiotikus ir postbiotikus.

Kas yra probiotikai?

Probiotikai yra gyvybingi mikroorganizmai, kurie, jei vartojami tinkamais kiekiais, gali teigiamai paveikti mūsų sveikatą. Probiotikais vadinamos gerosios bakterijos, kurios natūraliai gyvena žmogaus žarnyne ir padeda palaikyti sveiką mikrobiotos pusiausvyrą bei bendrą gerą savijautą. 

Žmogaus žarnyne gyvena daugiau kaip 500 skirtingų rūšių mikroorganizmų, tačiau pagrindinės padermės yra laktobacilos ir bifidobakterijos. Probiotikais turtingi rauginti ir fermentuoti produktai, pavyzdžiui,  natūralus jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai, kimči ir t.t.

Svarbu žinoti, kad su amžiumi keičiasi ir žarnyno mikrobiotos sudėtis. Ir, nors kiekvieno žmogaus mikrobiota yra individuali kaip pirštų antspaudai ar akies rainelė, žmogui senstant, žarnyno mikrobiotoje naudingų bakterijų mažėja.

Kas yra prebiotikai?

Prebiotikai yra augalinės kilmės skaidulos, kuriomis „maitinasi“ gerosios žarnyno bakterijos. Skaidulinės medžiagos yra sudėtiniai angliavandeniai, kurių mūsų organizmas nevirškina, tačiau kuriuos skaido, perdirba ir fermentuoja žarnyne gyvenančios gerosios bakterijos.

Prebiotikų gausu saldžiose bulvėse, poruose, česnakuose, svogūnuose, avižose, cikorijos šaknyse, šparaguose. Tam, kad užtikrintume sveiką žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, per savaitę turime suvalgyti 30 skirtingų rūšių ląstelienos, nes skirtingos žarnyno bakterijos minta skirtingu maistu.

Kas yra postbiotikai?

Postbiotikai yra medžiagos, kurios susidaro, kai gerosios bakterijos (probiotikai) žarnyne fermentuoja maistines medžiagas (prebiotikus). Kitaip tariant, postbiotikai yra gyvų mikroorganizmų metabolizmo „produkai“, aktyvios medžiagos, pasižyminčios teigiamu poveikiu sveikatai.

Postbiotikams priskiriamos trumpos grandinės riebalų rūgštys, fermentai, baltymai, peptidai, ląstelių sienelių komponentai ir kai kurie žarnyne gaminami vitaminai.

Postbiotikai yra labai svarbūs žarnyno gleivinės barjerinei funkcijai, kuri atsakinga už tai, kad patogeninės bakterijos, žalingos medžiagos ir toksinai iš žarnyno nepatektų į kraujotaką. Kai kurie postbiotikai pasižymi antimikrobiniu poveikiu, kuris padeda kovoti su kenksmingais mikroorganizmais žarnyne.

Ypač naudingos yra trumpos grandinės riebalų rūgštys, kurios:

• prisideda prie cholesterolio apykaitos reguliavimo, t.y. skatina cholesterolio metabolizmą, padidindamos cholesterolio šalinimo greitį ir pagreitindamos jo pavertimą tulžies rūgštimis.
• skatina sotumo signalų išsiskyrimą, dėl ko gali sumažėti alkio jausmas ir to pasėkoje - kūno svoris
• padeda reguliuoti energijos gamybą ir kontroliuoja kūno energijos sąnaudas
  gali atstatyti lipidų ir gliukozės metabolizmo disbalansą
• prisideda prie kraujagyslių tonuso palaikymo
  

Kas yra parabiotikai?

Terminas „parabiotikai“ – ganėtinai naujas, jį 2011 metais sukūrė Taverniti ir Guglielmetti, juo apibrėždami negyvybingas mikrobines ląsteles arba neapdorotus ląstelių ekstraktus, kurie, tinkamais kiekiais vartojant per burną arba naudojant ant odos, suteikia naudos žmogui ar gyvūnui.

Kitaip sakant, parabiotikai yra negyvi mikrorganizmai, dažniausiai bakterijos, teigiamai veikiančios sveikatą, net jei jų ląstelės jau yra nebegyvos. Maisto papilduose naudojami parabiotikai – tai termiškai deaktyvuotos tam tikrų padermių bakterijos, pavyzdžiui, Lactobacillus acidophilus L-92®.

Probiotikai, prebiotikai, postbiotikai ir parabiotikai yra svarbūs komponentai sveikatos palaikymo ir gerinimo procese dėl savo teigiamo poveikio žarnyno mikrobiotai, imuninei sistemai ir bendram organizmo funkcionavimui. 
 

Literatūros šaltiniai:
 https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC10470842/
 https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC9733784/
 https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC9780264/
 https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC9863882/
 https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC10625129/
 https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC9165482/
 https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/27169834/ 
 https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30264354/ 
 https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S2213434416300135