Kaip vartoti probiotikus?
Probiotikai dažnai siejami su geresne virškinimo sistemos veikla, tačiau jų vartojimas gali būti aktualus ir kitais atvejais. Jie dažnai pasirenkami po antibiotikų kurso, pasikeitus mitybai, keliaujant ar siekiant palaikyti normalią žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą. Vis dėlto ne mažiau svarbu žinoti, kada ir kaip juos vartoti, kiek laiko tęsti kursą ir kuo probiotikai skiriasi nuo kitų panašiai skambančių produktų. Tinkamas vartojimas padeda pasiekti didžiausią naudą ir išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų.
Kada ir kaip vartoti probiotikus?
Probiotikų vartojimo rekomendacijos gali skirtis priklausomai nuo konkretaus produkto sudėties, todėl pirmiausia verta perskaityti gamintojo nurodymus. Vienus preparatus rekomenduojama vartoti valgant, kitus – prieš valgį arba po jo. Svarbiausia jų vartoti reguliariai, nes gerosios bakterijos turi pasiekti žarnyną pakankamu kiekiu.
Jeigu probiotikai vartojami kartu su antibiotikais, tarp jų rekomenduojama palikti bent dviejų–trijų valandų pertrauką. Taip sumažinama tikimybė, kad antibiotikai sunaikins dalį naudingųjų bakterijų dar prieš joms pasiekiant žarnyną. Pasibaigus antibiotikų kursui, probiotikų vartojimas dažnai tęsiamas dar kelias savaites, siekiant padėti atsikurti žarnyno mikrobiotai.
Kuo skiriasi probiotikai ir prebiotikai?
Nors šios sąvokos dažnai minimos kartu, jos reiškia skirtingus dalykus. Probiotikai ir prebiotikai papildo vieni kitus, tačiau jų paskirtis nėra tokia pati. Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami pakankamu kiekiu, gali būti naudingi sveikatai. Tuo tarpu prebiotikai yra tam tikros maistinės skaidulos, kurios tampa maistu naudingosioms žarnyno bakterijoms.
Kasdienėje mityboje prebiotikų gausu svogūnuose, česnakuose, poruose, avižose, bananuose ir kituose augaliniuose produktuose. Pakankamas skaidulų kiekis padeda palaikyti palankią aplinką gerosioms bakterijoms, todėl subalansuota mityba yra svarbi kartu su probiotikų vartojimu.
Natūralūs probiotikų šaltiniai
Be maisto papildų, naudingųjų bakterijų galima gauti ir su tam tikrais fermentuotais produktais. Natūralūs probiotikai randami natūraliame jogurte su gyvosiomis bakterijų kultūromis, kefyre, raugintuose kopūstuose, kimčyje ar kituose fermentuotuose maisto produktuose. Vis dėlto skirtinguose produktuose bakterijų rūšys ir jų kiekis gali labai skirtis.
Svarbu nepamiršti, kad fermentuoti produktai ne visada gali pakeisti specialiai sukurtus probiotikų preparatus. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, po antibiotikų vartojimo ar esant tam tikriems virškinimo sutrikimams, gydytojas gali rekomenduoti konkrečias bakterijų padermes, kurių įprastame maiste gali nebūti pakankamai.
Ar visiems tinka tie patys probiotikai?
Skirtingiems žmonėms gali būti rekomenduojamos nevienodos bakterijų padermės. Pavyzdžiui, probiotikai moterims kartais papildomi bakterijomis, kurios padeda palaikyti normalią makšties mikrobiotą. Tuo tarpu probiotikai vaikams parenkami atsižvelgiant į vaiko amžių, saugumą ir konkrečią vartojimo priežastį.
Ne visi probiotikų papildai yra vienodi, todėl renkantis svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį, bakterijų kiekį ir laikymo rekomendacijas. Jei probiotikai skiriami dėl konkrečios sveikatos problemos, tinkamiausią preparatą turėtų rekomenduoti gydytojas arba vaistininkas.
Kada verta pasitarti su gydytoju?
Daugeliui sveikų žmonių probiotikai yra gerai toleruojami, tačiau pirmosiomis vartojimo dienomis gali pasireikšti laikinas pilvo pūtimas ar padidėjęs dujų susidarymas. Dažniausiai šie simptomai būna trumpalaikiai ir praeina organizmui prisitaikius. Jeigu virškinimo sutrikimai užsitęsia, pasireiškia stiprus pilvo skausmas, karščiavimas, kraujavimas ar kiti nerimą keliantys simptomai, vien probiotikų vartojimo nepakanka. Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta simptomų priežastis ir parinktas tinkamas gydymas.
