PSO (Pasaulio Sveikatos Organizacija) 1993 m. patvirtino kaulų mineralų tankio tyrimo duomenimis paremtą osteoporozės apibrėžimą. Osteoporozė yra lėtinė sisteminė griaučių liga, kuriai būdinga sumažėjusi kaulinio audinio masė, apibūdinama kaulo mineralų tankiu (KMT siekia nuo –1 iki –2,49 g/cm²), bei kaulinio audinio mikroarchitektūros pokyčiai, dėl ko padidėja kaulų trapumas ir polinkis lūžti.

PSO osteoporozę yra paskelbusi „tyliąja epidemija“, nes pats kaulų retėjimas nejuntamas ir simptomai pasireiškia tik tada, kai liga jau yra smarkiai progresavusi.

Anot Tarptautinio osteoporozės fondo (TOF), dėl osteoporozės sukeltų pakitimų kasmet įvyksta virš 1,5 mln. kaulų lūžių, iš kurių apie 300.000 yra šlaunikaulio lūžiai, apie 700.000 - stuburo slankstelių, apie 250.000 - riešo kaulų ir per 300.000 kitų kaulų lūžių.

Statistika Lietuvoje taip pat įspūdinga – osteoporoze serga apie 200-250 tūkst. Žmonių, t.y. 10-12 proc. populiacijos. Šia klastinga liga serga 1 iš 3 moterų ir 1 iš 5 vyrų virš 50 metų.

Kaulas yra gyvas organas, kuriame nuolat vyksta irimo ir gamybos procesai: senasis kaulo audinys ardomas ir keičiamas nauju. Osteoklastais vadinamos kaulų ląstelės ardo seną kaulo audinį, o kitos ląstelės - osteoblastai - nuolat gamina ir formuoja naują kaulinį audinį.  Nuo šios subtilios pusiausvyros tarp kaulinio audinio irimo (rezorbcijos) ir kaulinio audinio gamybos priklauso kaulinio audinio struktūros vientisumas.

 

Vyresniame amžiuje ar dėl ligos osteoklastai itin suaktyvėjus, ardymo greitis pradeda viršyti naujo kaulinio audinio gaminimosi greitį, ko pasekoje kaulų audinys retėja, kaulai praranda elastingumą, mažėja kaulinio audinio masė, kaulai pasidaro trapesni, labiau pažeidžiami. Palaipsniui osteoporozė pažeidžia visus kaulus, nesukeldama visiškai jokių simptomų iki tol, kol įvyksta lūžis. Osteoporozei būdinga tai, kad lūžiai įvyksta tarsi be priežasties.

Nors vyresnėms moterims osteoporozė pasireiškia dažniau, ši liga gali paveikti bet kurio žmogaus kaulus, nesvarbu, kokio amžiaus ar lyties jis būtų. Pirmine (senatvine) osteoporoze serga abiejų lyčių vyresnio amžiaus žmonės, moterys – gerokai dažniau nei vyrai.

Osteoporozės požymiai

Kaulų tvirtumas priklauso nuo daugelio veiksnių: genetikos, fizinio aktyvumo, mitybos, persirgtų ligų. Maksimalus kaulų stiprumas pasiekiamas maždaug iki 30 metų. Vėliau, su amžiumi, kaulai palaipsniui pradeda retėti. Kaulų retėjimas senstant yra normalus reiškinys ir antroje gyvenimo pusėje kaulai natūraliai būna mažesnio tankio nei jaunystėje ir todėl tampa mažiau atsparūs fiziniam krūviui.

Osteoporozė yra “tyli” ir neskausminga liga, ilgus metus progresuojanti be jokių simptomų ir pasireiškianti tik komplikacijomis - kaulų lūžiais. Skausmas, deformacija, funkciniai sutrikimai bei audinių patinimai atsiranda tik tada, kai kaulai jau yra visiškai nusilpę. Kaulų skausmus dažniausiai sukelia riešo, plaštakos, klubo, šlaunikaulio ar stuburo slankstelių irimas arba “nebylus” lūžis, po kurio laiko atsiranda laikysenos pokyčiai - stuburo iškrypimas, kurpos formavimasis, krūtininės dalies deformacija, mažėjantis ūgis.

Trapūs, elastingumą ir tvirtumą praradę kaulai nebūtinai yra spartėjančios senatvės pasekmė, tai - lėtinė besimptomė liga. Osteoporozės simptomai:

• silpnumas raumenyse
• kupros "susimetimas”
• skausmas juosmens srityje
• kaulų lūžiai “be priežasties”
• skausmas apatinėje krūtinės dalyje
• stuburo iškrypimas
• kojų prakaitavimas, ypač naktimis
• raumenų mėšlungis

 Kokios yra osteoporozės priežastys?

Pagal priežastis išskiriamos 2 osteoporozės rūšys:

Pirminė: pomenopauzinė, kuri vystosi dėl moteriškų hormonų (estrogenų) trūkumo, ir senatvinė, kurią sąlygoja vitamino D apykaitos sutrikimas ir kalcio įsisavinimo sumažėjimas.

Antrinė, kuri pasireiškia sergant kaulinio audinio apykaitą sutrikdančiomis ligomis ir veikiant tam tikriems vaistams ir toksinėms medžiagoms.

Rizika susirgti osteoporoze reikšmingai išauga su amžiumi (ypač moterims), kartu padidėja ir pavojus nugriūti bei patirti kaulų lūžių. Kadangi osteoporozė neturi jokių aiškių ir juntamų simptomų, pirmasis šios ligos požymis būna kaulo lūžis po lengvos traumos ar net nepatyrus jokios traumos.

Osteoporozę gali sukelti daugybė skirtingų priežasčių ir veiksnių. Kai kuriuos rizikos veiksnius galima dalinai sumažinti, tačiau didžioji jų dalis yra nekontroliuojama, pavyzdžiui, amžius, lytis, paveldimumas.

Moteris osteoporoze serga dažniau nei vyrai, nes menopauzės laikotarpiu jų organizme sumažėja hormono estrogeno gamyba ir dėl to mažėja kaulų masė bei tankis.

Iš kontroliuojamų rizikos faktorių galima paminėti piktnaudžiavimą alkoholiu, pernelyg didelį per dieną išgeriamos kavos kiekį, perteklinį druskos vartojimą.

Osteoporozės etiologija yra daugiafaktorinė, ir nors genetiniai bei hormoniniai veiksniai su amžiumi stipriai įtakoja kaulų masės mažėjimo greitį, didelę įtaką jos atsiradimui daro ir netinkama mityba, rūkymas bei nesaikingas alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka.

Dar vienas rizikos faktorius - trapių kaulų sindromas arba praeityje įvykę lūžiai, kuriuos įtakojo kaulų trapumas.

Kaip nustatoma osteoporozė?

Norint laiku pastebėti šią klastingą ir “tylią” ligą, rekomenduojama sistemingai tirti kaulų mineralinį tankį visoms moterims virš 65 metų ir visiems vyrams virš 70 metų amžiaus, o esant klinikiniams simptomams ar keliems rizikos veiksniams – tyrimą atlikti jau nuo 50 metų. Jei tyrimo metu nustatoma normas atitinkanti kaulų masė, tyrimą rekomenduojama kartoti kas 4–5 metus, o esant osteoporozės rizikos veiksniams – kas 12–18 mėn.

Koks gydytojas gydo osteoporozę? Kaulų tankio išretėjimą dažniausiai diagnozuoja chirurgas-ortopedas, atlikdamas kaulų densitometriją. PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) osteoporozės diagnostikai rekomenduoja naudoti T lygmenį, pagal kurį nustatomi osteoporozės laipsniai:

• normali kaulų masė: T lygmuo tarp +1 ir –1
• osteopenija: T lygmuo tarp –1 ir –2,5
• osteoporozė: T lygmuo ≤ –2,5
• sunki osteoporozė: – T lygmuo ≤–2,5 ir yra lūžęs vienas ar daugiau kaulų

Osteoporozė nustatoma, kai T lygmuo yra lygus arba mažesnis už -2,5 (kuo T lygmuo yra didesnis, tuo sunkesnės yra osteoporozės stadijos).

Osteoporozės prevencija ir gydymas

Visiškai išgydyti osteoporozės neįmanoma, tačiau yra daugybė priemonių, kurios padeda sustabdyti šios ligos progresavimą:

• žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir alkoholis, atsisakymas
• kasdieninis fizinis aktyvumas, ypač judėjimas gryname ore
• visavertė mityba, užtikrinanti sveiką rūgščių-šarmų pusiausvyrą organizme, ir produktai, iš kurių organizmas gautų pakankamą kiekį kalcio ir vitaminų K ir D
• kokybiškų kalcio papildų vartojimas. Per pastarąjį dešimtmetį epidemiologiniai ir klinikiniai tyrimai parodė, kad mikroelementai gali turėti teigiamą poveikį kaulų sveikatai ir gali užkirsti kelią kaulų tankio mažėjimui bei lūžiams, mažinti kaulų rezorbciją arba dekalcifikaciją ir gerinti kaulų formavimąsi.

Osteoporozė yra sisteminė diagnozė, apimanti visą žmogaus skeletą. Sėkmingam gydymui reikia, kad visos ligos paveiktos vietos būtų gydomos vienu metu. Kaulų rezorbcijos mažinimui gydytojai dažnai skiria bisfosfonatus arba preparatus, kurie skatina kaulinio audinio formavimąsi, gydymo metu taip pat būtina vartoti kalcį ir vitaminą D maisto papildų forma.

Paskaičiuota, kad kas 30 sekundžių vienam ES šalių gyventojui įvyksta kaulo lūžis, o pasaulyje dėl osteoporozės kasmet įvyksta 2,5 mln. kaulų lūžių. Pagal naujausias pasaulines prognozes  šlaunikaulių lūžių skaičius turėtų išaugti nuo 1,66 mln. (1990 m.) iki 6,26 mln. (2050 m.).

Skaičiai apie šios ligos aktualumą kalba patys už save, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į osteoporozės profilaktiką ir kuo ankstesnę ligos diagnostiką.

Kuo ypatingas jūrinis kalcis CALCIUM‘ASIMIL K2+D3?

• Unikali veiklioji medžiaga Aquamin^TM yra 100% išgaunama iš Islandijos šiaurės vakarų pakrantėje augančių dumblių, laikantis tvarios, griežtos ir aplinką tausojančios praktikos. Šie raudonieji dumbliai auga sekliame vandenyje ir jų sudėtyje yra 32% kalcio, 2% magnio ir dar 72 mikroelementai!
• Akytą (porėtą) korį primenanti kalcio molekulinė struktūra ir sinergija su biologiškai aktyviu vitaminu K2 ir vitaminu D3, jūriniu kolagenu ir organiniu siliciu užtikrina itin aukštą maisto papildo CALCIUM'ASIMIL K2+D3 bioprieinamumą, lyginant su tradiciniais kalcio šaltiniais. Svarbiausia čia ne paties kalcio kiekis, o jo kokybė, kuri yra esminis dalykas, lemiantis maisto papildo veiksmingumą.
• Aktyvių mikroelementų kompleksas Aquamin^TM yra pelnęs NIA apdovanojimą kaip inovatyviausias ir efektyviausias ingredientas sveiko senėjimo srityje. Dviejų metų laikotarpyje atlikti klinikiniai tyrimai su 300 tiriamųjų įrodė, kad Aquamin^TM, turintis turi pilną mineralų ir mikroelementų spektrą, teigiamai veikia osteoblastus – kaulus formuojančias ląsteles.

  *Teiginius patvirtinantys mokslinės literatūros šaltiniai:  

Alekna V., Tamulaitienė M., Krasauskienė A. Osteoporozės diagnostika ir gydymas. Lietuvos endokrinologija, 2003, 11 (1, 2, 3), p. 94–108.

https://www.itechmedicaldivision.com/en/pathology/osteoarthritis/

Kanis J. A. Assessment of fracture risk and its application to screening for postmenopausal osteoporosis: synopsis of a WHO report. WHO Study Group. Osteoporos Int, 1994, 4, p. 368–381.

Gleason L. J., Menzies I. B., Mendelson D. A., Kates S. L., Friedman S. M. Diagnosis and treatment of osteoporosis in high-risk patients prior to hip fracture. Geriatr Orthop Surg Rehabil, 2012, 3 (2), p. 79–83.

Vondracek S. F., Linnebur S. A. Diagnosis and management of osteoporosis in the older senior. Clinical Interventions in Aging, 2009, 4, p. 121–136.

Gardner M. M., Robertson M. C., Campbell A. J. Exercise in preventing falls and fall related injuries in older people: a review of randomised controlled trials. Br J Sports Med, 2000, 34, p. 7–17.

Rodan G. A., Martin T. J. Therapeutic Approaches to Bone Diseases. Review. Science, 2000, 289 (5484), p. 1508–1514.

Dolan P., Torgerson D. J. The cost of treating osteoporotic fractures in the United Kingdom female population. Osteoporos Int, 2000, 11, p. 551–552.

Poole K. E. S., Compston J. E. Osteoporosis and its management. BMJ, 2006, 333 (7581), p. 1251–1256.

Khosla S., Amin Sh., Orwoll E. Osteoporosis in Men. Endocrine Reviews, 2008, 29 (4), p. 441–464.

Baltrušaitis K., Lubytė J., Slavėnienė L. I., Vitkus Al., Vitkus A. Histologija. „Mokslo“ leidykla, 1990, p. 109–115.

Chung M., Balk E. M., Brendel M., Ip S., Lau J., Lee J., Lichtenstein A., Patel K., Raman G., Tatsioni A., Terasawa T., Trikalinos T. A. Vitamin D and calcium: a systematic review of health outcomes. Evid Rep Technol Assess (Full Rep), 2009, 183, p. 1–420.

Dawson-Hughes B., Baron J. A., Burckhardt P., Li R., Spiegelman D., Specker B., Orav J. E., Wong J. B., Staehelin H. B., O'Reilly E., Kiel D. P., Willett W. C. Calcium intake and hip fracture risk in men and women: a meta-analysis of prospective cohort studies and randomized controlled trials. Am J Clin Nutr, 2007, 86 (6), p. 1780–1790.

Cranney A., Horsley T., O'Donnell S., Weiler H., Puil L., Ooi D., Atkinson S., Ward L., Moher D., Hanley D., Fang M., Yazdi F., Garritty C., Sampson M., Barrowman N., Tsertsvadze A., Mamaladze V. Effectiveness and safety of vitamin D in relation to bone health. Evid Rep Technol Assess (Full Rep), 2007, 158, p. 1–235.

Jackson R. D., La Croix A. Z., Gass M. et al. Calcium plus vitamin D supplementation and the risk of fractures. N Engl J Med, 2006, 354, p. 669–683.

Bischoff-Ferrari H. A., Dawson-Hughes B., Baron J. A. et al. Calcium intake and hip fracture risk in men and women: a meta-analysis of prospective cohort studies and randomized controlled trials. Am J Clin Nutr, 2007, 86, p. 1780–1790.

Avenell A., Mak J. C., O'Connell D.Vitamin D and vitamin D analogues for preventing fractures in post-menopausal women and older men. Cochrane Database Syst Rev, 2014, 

Bjelakovic G., Gluud L. L., Nikolova D., Whitfield K., Wetterslev J., Simonetti R. G., Bjelakovic M., Gluud C. Vitamin D supplementation for prevention of mortality in adults. Cochrane Database Syst Rev, 2014,