Dėl ko organizmas nepasisavina geležies?
Geležis reikalinga hemoglobino gamybai ir deguonies pernešimui į organizmo audinius. Jos gali trūkti ne tik tada, kai su maistu gaunama per mažai šio mikroelemento. Kai kuriais atvejais sutrinka geležies pasisavinimas, todėl net gana subalansuota mityba ar vartojami geležies papildai nepadeda greitai atkurti organizmo atsargų. Tam įtakos gali turėti maisto produktų derinimas, virškinimo sistemos būklė, uždegiminiai procesai ir net papildų vartojimo laikas.
Skirtingos geležies formos pasisavinamos nevienodai
Maiste geležis aptinkama hemo ir ne hemo pavidalu. Hemo geležies yra mėsoje, žuvyje bei kituose gyvūniniuose produktuose, o organizmas ją paprastai įsisavina lengviau. Augaliniame maiste esanti ne hemo geležis pasisavinama prasčiau ir yra jautresnė kitų maisto medžiagų poveikiui. Todėl geriausiai pasisavinama geležis dažniausiai gaunama ne tik pasirinkus tinkamą jos šaltinį, bet ir teisingai suderinus visą valgį. Augalinės kilmės geležies įsisavinimas pagerėja kartu valgant vitamino C turinčius produktus, pavyzdžiui, paprikas, citrusinius vaisius, pomidorus ar brokolius.
Pasisavinimą gali slopinti kasdieniai produktai
Geležies papildų arba geležies turinčio maisto nerekomenduojama tuo pačiu metu vartoti su kava ar arbata. Jose esantys polifenoliai gali susijungti su geležimi ir sumažinti jos įsisavinimą. Panašų poveikį gali turėti didelis kalcio kiekis, todėl geležies papildą ir kalcio preparatus vertėtų vartoti skirtingu metu. Augaliniuose produktuose esantys fitatai taip pat gali apsunkinti geležies pasisavinimą. Jų randama ankštinėse kultūrose, sėklose ir viso grūdo produktuose. Šių produktų atsisakyti nereikia, tačiau naudinga geležies šaltinius derinti su vitaminu C ir užtikrinti įvairią mitybą.
Įtakos turi virškinimo sistemos ligos
Geležis daugiausia įsisavinama plonojoje žarnoje, todėl jos gleivinės pažeidimai gali sumažinti pasisavinimą. Viena galimų priežasčių yra celiakija, dėl kurios organizmas gali prasčiau įsisavinti ne tik geležį, bet ir kitas maistines medžiagas. Geležies trūkumas kartais tampa vienu pirmųjų dar nenustatytos celiakijos požymių. Geležies įsisavinimas taip pat gali sutrikti sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis, po skrandžio ar žarnyno operacijų bei esant sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui. Ilgai vartojami skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai kai kuriais atvejais taip pat gali apsunkinti tam tikrų maistinių medžiagų pasisavinimą, todėl verta papildomai pasirūpinti geru virškinimu.
Geležies trūkumą gali lemti ne vien pasisavinimas
Tyrimų lapuose žymima geležis Fe ne visada tiksliai atskleidžia organizmo geležies atsargas, nes šio rodiklio koncentracija gali svyruoti. Vertinant galimą trūkumą dažnai tiriamas feritinas, hemoglobinas ir kiti kraujo rodikliai. Uždegimas gali padidinti feritino koncentraciją, todėl rezultatus svarbu vertinti kartu su bendra sveikatos būkle. Mažą geležies kiekį gali lemti gausios menstruacijos, kraujavimas iš virškinimo sistemos, nėštumas ar padidėję organizmo poreikiai. Tokiais atvejais geležies atsargos senka greičiau, nei jas pavyksta papildyti.
Geležis ir B12 vitaminas atlieka skirtingas funkcijas
Geležis ir B12 vitaminas abu svarbūs kraujodarai, tačiau vieno trūkumas negali būti automatiškai kompensuojamas kitu. Vitamino B12 stoka gali sukelti kitokios rūšies mažakraujystę, nuovargį, silpnumą ir nervų sistemos simptomus. Todėl savarankiškai spręsti, kurios medžiagos trūksta, vien pagal savijautą nėra patikima. Jeigu geležies rodikliai negerėja nepaisant mitybos pakeitimų ar papildų vartojimo, reikėtų kreiptis į gydytoją. Specialistas gali įvertinti, ar nėra slapto kraujavimo, virškinimo sistemos sutrikimų, uždegimo arba kitų priežasčių, trukdančių atkurti geležies atsargas.
