Kam negalima ciberžolės?
Curcuma longa arba lietuviškai – ciberžolė, yra imbierinių šeimos augalas, natūraliai augantis Indijoje ir Pietryčių Azjoje. Rytuose plačiai naudojama ir prieskonių karaliene tituluojama ciberžolė pagarbos nusipelno ne tik virtuvėje. Iš ciberžolės šaknų išgaunamas biologiškai aktyvus komponentas – kurkuminas – ne tik suteikia patiekalams sodrią geltonai oranžinę spalvą, bet tradicinėje Ajurvedos medicinoje jau ne vieną tūkstantmetį yra naudojamas sveikatos stiprinimo tikslais.
Dažinės ciberžolės sudėtyje yra daugiau kaip 200 įvairiausių medžiagų, iš kurių svarbiausi – kurkuminoidai. Bemaž 90 procentų šių itin galingų polifenolių sudaro kurkuminas – pagrindinė veiklioji ciberžolės medžiaga. Likusius 10 procentų sudaro demetoksikurkuminas ir bisdemetoksikurkuminas.
Tūkstančiai tyrimų
Siekiant pagrįsti teigiamą ciberžolės šaknų ekstrakto poveikį įvairioms organizmo sistemoms, per pastaruosius keletą metų pasaulyje atlikta daugiau nei 6000 įvairiausių mokslinių tyrimų ir studijų. Tyrimai atskleidė, kad kurkuminas veikia ne tik kaip galingas antioksidantas, bet ir kaip antiseptikas, skausmą malšinanti ir uždegimą slopinanti priemonė, pasižyminti imunomoduliuojančiu efektu.
Dažinė ciberžolė padeda palaikyti normalų cholesterolio lygį kraujyje, normalią kepenų veiklą bei normalų kepenų lipidų kiekį, normalią širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją, normalią imuninės ir virškinimo sistemų veiklą, padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Iš ciberžolės šalnų ekstrakto išgaunamas kurkuminas gali padėti sumažinti daugelio lėtinių ligų (pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, sąnarių ligoms, metaboliniam sindromui) pasireiškimo riziką.
Kurkuminas – ne visiems
Nors kurkuminas vartojamas tūkstantmečiais ir jis nekelia pavojaus žmogaus sveikatai ar gyvybei, visada išlieka rizika dėl individualios organizmo reakcijos ar kurkumino netoleravimo.
Kurkumino ekstrakto nerekomenduojama vartoti tiems, kas turi specifinį padidėjusį jautrumą arba nustatytą alergiją Zingiberaceae šeimos augalams (ciberžolė).
Kurkumino nederėtų vartoti besilaukiančios moterys, nes jis, stimuliuodamas medžiagų apykaitą gimdoje, gali sukelti persileidimą. Kurkuminas taip pat nerekomenduojamas laktacijos laikotarpiu ir asmenims iki 18 metų.
Kurkuminas skatina tulžies išsiskyrimą, tad sveikų žmonių organizme jis neleidžia formuotis tulžies akmenims, tačiau sergantiems tulžies akmenlige jo reikėtų vengti, nes į smulkesnes daleles suskilę tulžies akmenys gali užsikišti tulžies latakus ir sukelti tulžies uždegimą.
Kaip dozuoti kurkuminą?
Kaip rodo mokslinės studijos, minimali gryno kurkumino dozė, padidinanti organizmo biologinį aktyvumą, yra 3-4 gramai per diena (Cheng, 2001, Sharma, 2004). Tačiau jei kalbėsime apie papildus, kuriuose kurkuminas būna liposominėje ar mikrokapsuliuotoje formoje, užtikrinančioje ženkliai didesnį jo bioprieinamumą, jo reikia kur kas mažiau.
Kurkumino papildus rekomenduojama vartoti su maistu, mat kurkuminas yra netirpus vandenyje, tačiau tirpus riebaluose.
Kurkuminas yra atsparus rūgščioje terpėje, todėl jos nesuardo nei skrandžio sultys, nei tulžies druskos.
