Terminas menopauzė kilęs iš graikų kalbos žodžių „meno“ – mėnesinės ir „pause“ – nutrūkimas. Tai apie 45-58 metus moters gyvenime pasireiškiantis periodas, kuomet susilpnėja kiaušidžių funkcija, jos nustoja gaminti estrogenus, pakinta hormonų veikla, ko pasėkoje išnyksta menstruacijos ir tuo pačiu – moters vaisingumas. Menopauzė yra nustatoma tik po to, kai jau yra įvykusi – maždaug praėjus metams po paskutinių menstruacijų.

Kaip pasireiškia menopauzė?

Moters klimakterinis periodas nusako ne tik hormoninius bei fizinius menopauzės požymius bei pokyčius, bet taip pat ir emocinius bei psichologinius pasikeitimus moters gyvenime. Yra skiriamos 4 klimakso požymių stadijos:

1) premenopauzė, kuri trunka maždaug iki 45 metų. Pirmiausias ir pagrindinis premenopauzės požymis – nereguliarios menstruacijos. Hormonų lygis organizme keičiasi, menstruacinis kraujavimas tampa vis nereguliaresnis, tačiau šiuo periodu nėra tipinių menopauzės simptomų, karščio bangų, dirglumo, nuotaikų kaitos. Šiai fazei būdingi tarpiniai kraujavimai (tepliojimai).

2) po premenopauzės sekančiame vėlesniame - perimenopauzės – laikotarpyje tarpai tarp mėnesinių gali siekti 2-4 mėnesius. Dažnai užduodamas klausimas, ar galima pastoti po menopauzės? Nors šiuo periodu ovuliacija vis retėja, moteris vis dar gali pastoti.

Kai kurie gydytojai šių periodų neišskiria, nes jų ribos nėra tiksliai apibrėžiamos.

3)  menopauzė, kuri įvyksta maždaug apie 45–58 metus, kai moteris 12 mėnesių neturi menstruacijų ir atsiduria pačiame pokyčių centre: organizme ženkliai mažėja estrogenų gamyba, atsiranda ryškesnių menstruacinio ciklo sutrikimų, pradeda reikštis menopauzės požymiai - karščio bangos, prislėgta, depresyvi nuotaika, padidėjęs emocinis jautrumas ir fizinis nuovargis, pagreitėjęs širdies ritmas, sutrikęs nakties miegas, libido sumažėjimas ir pan.

4) postmenopauzė prasideda visiškai išnykus menstruacijoms, praėjus maždaug vieneriems metams po paskutiniųjų spontaniškų mėnesinių. Šiame etape vis dar tęsiasi nemalonūs menopauzės simptomai, kurie kai kurioms moterims gali išsilaikyti net iki 10-ies metų.

Klimaksiniu laikotarpiu dėl estrogenų kiekio sumažėjimo dažnai pasireiškia urogenitalinės sistemos ir odos senėjimo problemos, pakinta moters seksualinis potraukis. Dėl estrogeno trūkumo sumažėja gleivių kiekis makštyje, dėl to atsiranda sausumo, perštėjimo pojūtis, atrofuojasi makšties audiniai, kinta lytinių organų išvaizda. Moteriškas hormonas estrogenas stipriai veikia kolageno sintezę. Organizmui jo pagaminant mažiau, plonėja ir raukšlėjasi oda, dėl hialurono rūgšties ir mukopolisacharidų trūkumo mažėja vandens kiekis, oda smarkiai sausėja.

Klimakso požymiai

Plaukų slinkimas ir nagų lūžinėjimas. Pagrindinė šių simptomų priežastis – estrogeno kiekio sumažėjimas. Estrogenas yra reikalingas plauko folikulų augimui, tad jo stokojant, plaukai pradeda slinkti, lūžinėti, praranda sveiką žvilgėjimą. Pasikeitus hormonų pusiausvyrai organizme, sutrinka maisto medžiagų perdavimas nago ląstelėms, todėl nagai tampa trapūs, praranda sveiką spalvą, ima lūžinėti ar sluoksniuotis.

Emociniai sutrikimai. Kintant hormonų pusiausvyrai organizme, kai kurios moterys išgyvena nuotaikų svyravimus - būdamos geros nuotaikos, jos per kelias minutes gali pasijusti liūdnos, prislėgtos ar net tapti piktos bei susierzinusios.

Dėmesio koncentracijos sutrikimai. Sunkiai sutelkiamas dėmesys ir koncentracija bei nedideli atminties sutrikimai pasireiškia dėl tam tikrų hormonų kiekio sumažėjimo, be to, moters psichologinę būklę veikia ir šių pokyčių sukeltas stresas.

Osteoporozė. Menopauzei būdingą kaulų retėjimą lemia lytinių hormonų pokyčiai organizme. Estrogenas dalyvauja kalcio absorbcijos procesuose, todėl sumažėjus jo kiekiui organizme, sutrinka kaulinio audinio formavimasis – kaulai retėja, darosi trapesni ir mažiau atsparūs lūžiams.

Šlapimo nelaikymas. Esant mažam estrogenų kiekiui, plonėja šlapimtakio sienelė, todėl kyla dažnas ar staigus noras šlapintis. Taip pat gali pasireikšti ir nevalingas šlapimo išskyrimas juokiantis, kosint ar keliant sunkesnį daiktą.

Širdies bei kraujagyslių sistemos problemos. Mažėjantis estrogeno kiekis turi neigiamą poveikį medžiagų apykaitai ir kraujotakos sistemai. Natūralūs senėjimo pokyčiai, šalutiniai rizikos veiksniai (rūkymas, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis), sutrikusi hormonų pusiausvyra padidina širdies ligų riziką. 

Kuo gali padėti maisto papildai menopauzei?

Sveika, subalansuota, visavertė mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas – tai raktas į gerą savijautą, ir to pilnai gali pakakti, jei menopauzės simptomai nėra stiprūs ir gyvenimo kokybė nukenčia minimaliai. Tačiau jeigu menopauzės simptomai yra sunkūs ir varginantys, moteris nebegali mėgautis iki menopauzės džiuginusia veikla. Tokiu atveju padėti gali hormonų terapija ar menopauzės papildai. 

Gydytojai dažnai kalba ir taiko pakaitinę hormonų terapiją, kuri yra naudinga ne tik sveikatai, bet ir moters grožiui. Menopauzinė hormonų terapija šiuo metu yra pripažįstama kaip efektyviausia priemonė menopauzės simptomams slopinti.

Sunkiuoju metu moterys dažnai ieško menopauzei papildų bei vitaminų, kurie padėtų menopauzei palengvinti simptomus, taip pat stiprintų kaulus, padėtų įveikti šlapimo takų problemas ir puoselėtų odą.

Vaistininkai teigia, kad renkantis maisto papildus menopauzei palengvinti, jų sudėtyje reikėtų ieškoti šių medžiagų:  folio rūgšties, resveratrolio, dvimetės nakvišos sėklų aliejaus, Omega-3 rūgščių, vitaminų K2 ir D3, kalcio, kolageno.

Kokybiškus menopauzei papildus galite įsigyti el. parduotuvėje merita.lt. Čia rasite mūsų klientų atsiliepimus apie menopauzės papildus, išsamią informaciją apie maisto papildų sudėtis, jų vartojimą ir kainas.

 *Teiginius patvirtinantys mokslinės literatūros šaltiniai:  

Alekna V., Tamulaitienė M., Krasauskienė A. Osteoporozės diagnostika ir gydymas. Lietuvos endokrinologija, 2003, 11 (1, 2, 3), p. 94–108.

https://www.itechmedicaldivision.com/en/pathology/osteoarthritis/

Kanis J. A. Assessment of fracture risk and its application to screening for postmenopausal osteoporosis: synopsis of a WHO report. WHO Study Group. Osteoporos Int, 1994, 4, p. 368–381.

Gleason L. J., Menzies I. B., Mendelson D. A., Kates S. L., Friedman S. M. Diagnosis and treatment of osteoporosis in high-risk patients prior to hip fracture. Geriatr Orthop Surg Rehabil, 2012, 3 (2), p. 79–83.

Vondracek S. F., Linnebur S. A. Diagnosis and management of osteoporosis in the older senior. Clinical Interventions in Aging, 2009, 4, p. 121–136.

Gardner M. M., Robertson M. C., Campbell A. J. Exercise in preventing falls and fall related injuries in older people: a review of randomised controlled trials. Br J Sports Med, 2000, 34, p. 7–17.

Rodan G. A., Martin T. J. Therapeutic Approaches to Bone Diseases. Review. Science, 2000, 289 (5484), p. 1508–1514.

Dolan P., Torgerson D. J. The cost of treating osteoporotic fractures in the United Kingdom female population. Osteoporos Int, 2000, 11, p. 551–552.

Poole K. E. S., Compston J. E. Osteoporosis and its management. BMJ, 2006, 333 (7581), p. 1251–1256.

Khosla S., Amin Sh., Orwoll E. Osteoporosis in Men. Endocrine Reviews, 2008, 29 (4), p. 441–464.

Baltrušaitis K., Lubytė J., Slavėnienė L. I., Vitkus Al., Vitkus A. Histologija. „Mokslo“ leidykla, 1990, p. 109–115.

Chung M., Balk E. M., Brendel M., Ip S., Lau J., Lee J., Lichtenstein A., Patel K., Raman G., Tatsioni A., Terasawa T., Trikalinos T. A. Vitamin D and calcium: a systematic review of health outcomes. Evid Rep Technol Assess (Full Rep), 2009, 183, p. 1–420.

Dawson-Hughes B., Baron J. A., Burckhardt P., Li R., Spiegelman D., Specker B., Orav J. E., Wong J. B., Staehelin H. B., O'Reilly E., Kiel D. P., Willett W. C. Calcium intake and hip fracture risk in men and women: a meta-analysis of prospective cohort studies and randomized controlled trials. Am J Clin Nutr, 2007, 86 (6), p. 1780–1790.

Cranney A., Horsley T., O'Donnell S., Weiler H., Puil L., Ooi D., Atkinson S., Ward L., Moher D., Hanley D., Fang M., Yazdi F., Garritty C., Sampson M., Barrowman N., Tsertsvadze A., Mamaladze V. Effectiveness and safety of vitamin D in relation to bone health. Evid Rep Technol Assess (Full Rep), 2007, 158, p. 1–235.

Jackson R. D., La Croix A. Z., Gass M. et al. Calcium plus vitamin D supplementation and the risk of fractures. N Engl J Med, 2006, 354, p. 669–683.

Bischoff-Ferrari H. A., Dawson-Hughes B., Baron J. A. et al. Calcium intake and hip fracture risk in men and women: a meta-analysis of prospective cohort studies and randomized controlled trials. Am J Clin Nutr, 2007, 86, p. 1780–1790.

Avenell A., Mak J. C., O'Connell D.Vitamin D and vitamin D analogues for preventing fractures in post-menopausal women and older men. Cochrane Database Syst Rev, 2014, 

Bjelakovic G., Gluud L. L., Nikolova D., Whitfield K., Wetterslev J., Simonetti R. G., Bjelakovic M., Gluud C. Vitamin D supplementation for prevention of mortality in adults. Cochrane Database Syst Rev, 2014.