Ko negalima valgyti, kai didelis cholesterolis?

Nors sveikatos specialistai ir gydytojai nuolat stengiasi atkreipti savo pacientų dėmesį į padidėjusį cholesterolį ir galimą jo žalą organizmui, retas žmogus žino, kad be cholesterolio mūsų kūnas tiesiog negalėtų funkcionuoti!

Dažniausiai neigiamai linksniuojamas cholesterolis padeda organizmui virškinti maistą, skaidyti ir rezorbuoti lipidus (riebalus), jis dalyvauja gaminantis ir augant naujoms kūno audinių ir smegenų ląstelėms, formuojantis jų membranoms, cholesterolis yra be galo reikšmingas lytinių ir kitų hormonų (testosterono, estrogeno, progesterono, kortizolio) gamybai.

Štai kodėl kalbant apie cholesterolį, reikėtų kalbėti apie jo tinkamą balansą organizme, o ne apie radikalų sumažinimą ar visišką pašalinimą.

Kas kelia cholesterolį?

Jei anksčiau padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje būdavo laikomas vyresnio ar senyvo amžiaus žmonių problema, tai šiandien jis vis dažniau nustatomas visiškai jauniems, net 30 metų neturintiems pacientams ar netgi paaugliams. Blogojo (mažo tankio) cholesterolio didėjimą įtakoja įvairūs veiksniai: sėslus gyvenimo būdas, darbo-poilsio režimo nesilaikymas, prasta miego kokybė, nesubalansuota mityba, kurioje vyrauja sotieji ir transriebalai, perdirbtas maistas (pusfabrikačiai), dideli cukraus kiekiai. Cholesterolį didina ir nuolat patiriamas stresas.

Koks maistas mažina cholesterolį?

Nors pats cholesterolis nėra nei blogas, nei geras, netinkama mažo ir didelio tanko cholesterolio pusiausvyra kraujyje gali iššaukti nepageidaujamas pasekmes, kurios ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.
Visavertė, subalansuota mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, galinčių padėti palaikyti sveiką cholesterolio balansą organizme.

Tiems, kurie turi padidėjusį žemo tankio cholesterolį, vertėtų vengti:
- sočiųjų riebalų, kurių gausu riebioje kiaulienoje ir dešrose, hidrintame aliejuje, įvairiuose kepiniuose. Mėsą dažniau reikėtų keisti į žuvį arba liesą vištienos krūtinėlę, riebų pieną – į liesesnį, o grietinę – į natūralų jogurtą.

  • transriebalų, kurių yra visuose riebaluose gruzdintuose užkandžiuose (bulvytėse, čipsuose, vištienos sparneliuose), perdirbtoje mėsoje (dešrelėse, dešrose), sausainiuose ir kituose kepiniuose (kuriuose dažnai naudojamas margarinas ir didelis kiekis cukraus), taip pat - greitajame maiste (picose, mėsainiuose, keptuose ar gruzdintuose patiekaluose). Vietoje to rinkitės sveikus užkandžius (daržoves, vaisius, riešutus), liesą mėsą ar žuvį, o pyragus kepkite namuose, vietoj taukų ar margarino naudodami ypač tyrą šalto spaudimo alyvuogių aliejų, o vietoj cukraus – medų.
  • produktų, kuriuose gausu cholesterolio, t.y. kiaušinių tryniai, subproduktai (kepenėlės, širdis), kai kurios jūros gėrybės (pavyzdžiui, krevetės). Jų vertėtų vartoti retai ir saikingai.
  • saldžių gėrimų, pavyzdžiui, gazuotų limonadų ir energetinių gėrimų, sulčių, taip pat saldžios balintos kavos. Vietoj jų derėtų rinktis paprastą ar mineralinį vandenį, juodą kavą ar žolelių arbatą.
Jei jūsų kraujo tyrimai rodo padidėjusį mažo tankio cholesterolį, pasitarkite su savo gydytoju ar kitu sveikatos specialistu dėl individualaus mitybos plano sudarymo, pasirūpinkite fiziniu aktyvumu, skirkite tinkamą dėmesį poilsiui ir miegui.